Pulkininkas prieš vyriausybę: plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio ir Mykolo Sleževičiaus vyriausybių santykiai 1919 ir 1926 m.

LTStraipsnyje analizuojami vieno svarbiausių 1926 m. perversmo dalyvių, 2-ojo pėstininkų pulko vado plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio ir Mykolo Sleževičiaus vadovaujamų vyriausybių santykiai 1919 m. ir 1926 m. Tyrimo autorius nagrinėja plk. V. Grigaliūno-Glovackio nepasitenkinimą M. Sleževičiaus vadovaujamų antrosios ir ketvirtosios vyriausybių politika, 2-ojo pėstininkų pulko nepaklusnumą vyriausybės nurodymams ir plk. V. Grigaliūno-Glovackio įsitraukimą į Ministrų Kabineto bei Valstybės Tarybos konfliktą 1919 m. Straipsnyje atskleidžiamas pulkininko politinis aktyvumas ir sąsajos su krikščionių demokratų ir tautininkų partijoms atstovaujančiais politikais. Tyrime prieinama išvada, kad 1926 m. perversmo priežastis galėjo būti ne tik karininkijos nepasitenkinimas koalicinės valstiečių liaudininkų vyriausybės reformomis, bet ir politiškai angažuotų karininkų bei politikų konfliktai, užsimezgę dar vykstant Nepriklausomybės kovoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos kariuomenė,; Valstybės Taryba,; Ministrų Kabinetas,; Valstybės perversmas,; Karininkų ir politikų santykiai; Lithuanian army; State Council; Cabinet of Ministers; Coup; Relations between officers and politicians.

ENThe paper presents an analysis of the relationships between Colonel Vincas Grigaliūnas Glovackis, commander of the 2nd Infantry Regiment and one of the major participants in the coup in 1926, and the cabinets led by Mykolas Sleževičius in 1919 and 1926. The author of the research looks into Colonel Grigaliūnas Glovackis’ dissatisfaction with the policies of the second and fourth Sleževičius governments, the defiance of government orders by the 2nd Infantry Regiment, and the involvement of Colonel Grigaliūnas Glovackis in the conflict between the Cabinet of Ministers and the State Council in 1919. The paper reveals the colonel’s political pro-activeness and his links with politicians representing the Christian Democrats and the Nationalists. The research concludes that the 1926 coup could have been caused not only by the officers’ dissatisfaction with the reforms by the coalition government of Popular Peasants and Social Democrats, but also by the conflicts between politically engaged officers and politicians that started as early as the wars of independence. [From the publication]