Nationalities factor in the activities of intelligence agencies in Switzerland during the First World War

LTPer Pirmąjį pasaulinį karą Rytų Europoje smarkiai suaktualėjo „nacionalinis klausimas“. Iki 1918 m. pabaigos žlugo trys Rytų Europos imperijos ir susikūrė nacionalinės valstybės. Karo metais neutralioje Šveicarijoje nacionalinio klausimo suvokimas kito nuo susirūpinimo tautinių mažumų lojalumu trijų Rytų Europos imperijų pasienio teritorijose iki aštrių nesutarimų dėl paskirų valstybių pripažinimo. Aktyviausia šių pokyčių jėga buvo Vokietijos pasiuntinys Berne, ypatingą paramą teikęs tautoms, kurios gyveno Rusijos vakariniuose pasieniuose. Svarbiausiu klausimu netrukus tapo Lenkijos ateitis, tačiau tai grėsė pačios Vokietijos ambicijoms Rytų Europoje. Lietuviai ir ukrainiečiai ypač oponavo lenkų svajonėms kurti didelę valstybę. Tačiau vokiečiai suvokė, kad Ukrainos ateitis daugiausia priklauso nuo Austrijos-Vengrijos, todėl Lietuva jiems atrodė perspektyviausia jėga bet kokiai naujai Lenkijos valstybei apriboti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Žvalgyba; Šveicarija; Lenkijos klausimas; Tautinės mažumos; First World War; Intelligence; Switzerland; Polish Question; National minorities.

ENIn the course of the First World War, ‘the nationalities question’ exploded in Eastern Europe. By the fall of 1918, the Eastern Europe of the three empires had collapsed, and national states were rising. During the war, the nationalities question as perceived in Switzerland, a neutral country, had developed from an initial concern about the loyalty of the minorities in the borderlands of the three East European empires into a battle royal for recognition as individual states. The article focuses on the activities of the German ambassador in Bern who was the most active force in the development, and he gave special support for the nationalities on Russia’s western border. Poland’s future quickly became the major issue but this threatened Germany’s own ambitions in Eastern Europe. The Lithuanians and the Ukrainians particularly opposed Polish dreams of establishing a large state. The Germans, however, considered the future of Ukraine to lie mostly in the hands of the Austrian Empire, and therefore Lithuania appeared to be the more promising force to limit any new Polish state. [From the publication]

• Antanas Smetona ir jo aplinka / Alfonsas Eidintas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. 511 p.
• Konferencijos Šveicarijoje 1915–1916 m : Lietuvos atkūrimo projektų sandūros / Monika Šipelytė. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2018/1, p. 145-176.
• Lietuvių konferencijos Lozanoje 1916 m. – kokia ateitis Lietuvai buvo planuojama? / Monika Šipelytė. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2018/2, p. 73-100.