Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian
Alternative Title:
Morfologinė skolintų būdvardžių adaptacija dabartinėje lietuvių kalboje
Authors:
Pakerys, Jurgis
In the Journal:
Baltistica. 2016, t. 51, Nr. 2, p. 239-269
Subject Category:
LT
Anglų kalba / English language; Kalbos dalys. Morfologija / Morphology; Morfologija / Morphology; Skoliniai / Loan words; Slavų kalbos / Slavic languages; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siūloma skolintų dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių morfologinę adaptaciją aprašyti remiantis penkianare klasifikacija, kurią sudaro: (1) nulinė adaptacija (skolinys morfologiškai neadaptuojamas ir nekaitomas), (2) priskyrimas kaitybos klasei (skolinys gauna tam tikros linksniuotės galūnes), (3) darybinės priesagos pridėjimas (prie skolinto kamieno jungiama darybinė priesaga ir jos reikalaujamos galūnės), (4) darybinės priesagos keitimas (kalbos donorės darybinė priesaga keičiama kalbos recipientės priesaga), (5) darybinės priesagos trumpinimas (skolintame kamiene trumpinamas arba visai pašalinamas svetimos kilmės darybinis afiksas). Tyrimo duomenys buvo surinkti iš elektroninio tarptautinių žodžių žodyno „Interleksis“ (Kinderys 2001), nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2011) ir bandomosios studentų apklausos. Nustatyta, kad nulinė tarptautinių būdvardžių adaptacija labai reta, bet slenge ji įprasta, kur neadaptuoti anglų kalbos kamienai vartojami gana dažnai (iki 60 % apklausos atsakymų). Viena vertus, tokią vartoseną gali skatinti anglų kalbos būdvardžių nekaitomumas (išskyrus laipsnį, kitų formų nėra), kita vertus, tos formos gali būti laikomos ir žodžio lygmens kodo kaitos atvejais, o ne tikrais skoliniais. Kaitybos klasėms priskiriamos ir tarptautinės, ir slengo leksemos – čia matyti iš esmės papildomoji linksniuočių u ir a distribucija. Pirmajai priskiriami iš esmės vien tarptautiniai būdvardžiai (taip adaptuota 14 % visų tirtojo žodyno būdvardžių), o istoriškai šis principas, atrodo, yra kilęs iš lietuvių ir lotynų būdvardžių nom. sg. masc. galūnės -us formalaus sutapimo, tik vėliau apibendrintas plačiau. Slenge vyrauja rusų (ir pavienių lenkų, anglų) kalbos skolinių priskyrimas a linksniuotei (taip adaptuota iki 85 % visų būdvardžių), o ši linksniuotė laikytina nežymėtąja, nes u linksniuotė ribojama požymio [+tarptautinis].Darybinės priesagos adaptuojant tirtus skolinius pridedamos retai, nors nemažai tarptautinių būdvardžių formaliai ir gali atrodyti pritaikyti prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos būtent taip. Įrodyti tiesioginę pridėtinę adaptaciją kol kas sunku todėl, kad daug tarptautinių skolinių lietuvių kalbą galėjo pasiekti netiesiogiai: priesagos buvo pridėtos, pavyzdžiui, slavų kalbose, o lietuvių kalboje jos buvo tik pakeistos (šį procesą bus galima patikslinti atlikus detalesnį istorinį tyrimą). Priesagų pridėjimas slenge (kaip adaptacijos būdas) pasitaiko nedažnai ir sudaro mažiausiai 4,65 % anketos atsakymų (dažnesnė priesaga -in-is, rečiau vartojama -išk-as). Priesagų parinkimą nulėmė jų darybinis produktyvumas (abu afiksai yra darūs, bet -in-is produktyvesnis) ir skolinio vartosenos interpretacija: jei skolintas kamienas interpretuojamas kaip klasifikuojantis, parenkama priesaga -in-is, jei kaip kokybinis – -išk-as. Produktyvumo ir semantinės interpretacijos sąveika parenkant priesagas iki galo nėra aiški ir turėtų būti tiriama toliau. Darybinių priesagų keitimas laikytinas pagrindiniu tarptautinių būdvardžių adaptavimo būdu. Nustatyta, kad apytikriai bent 60 % priesagą -in-is ir bent 30 % priesagą -išk-as turinčių būdvardžių turėjo būti adaptuoti keičiant priesagas, nes šios leksemos lietuvių kalboje neturi galimų pamatinių žodžių. Čia taip pat matyti, kad vyrauja priesaga -in-is, o jos dažnas parinkimas irgi sietinas su produktyvumu ir klasifikacine skolintų kamienų vartosenos interpretacija. Darybinės priesagos trumpinimas pasitaiko labai retai ir pastebėtas tik kai kuriuose tarptautiniuose būdvardžiuose, kur gali būti atmetami lotyniškos kilmės afiksai (-al-, -ar-, -yv-, -or-). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Morfologija; Skoliniai; Lithuanian; Morphology; Borrowed adjectives; Morphological adaptation.

ENIn this article, the following types of morphological adaptation of borrowed adjectives in Lithuanian are identified: (1) zero adaptation, (2) assignment to inflection class (IC), (3) addition of derivational suffix, (4) substitution of derivational suffix, (5) truncation of derivational suffix. Zero adaptation is very rare in internationalisms, but appears quite frequently in slang borrowings. Assignment to ICs is noted in internationalisms and slang borrowings with nearly complementary distribution of ICs in -us and -as. Addition of derivational suffixes is rare, but available in non-standard use and also possible, but difficult to prove, in internationalisms. Substitution of derivational suffixes is the main strategy for adaptation of internationalisms, the central role being played by the relational suffix -in-is. Truncation of derivational suffixes is very rare and is noted only in internationalisms where affixes of Latin origin can be occasionally deleted. [From the publication]

DOI:
10.15388/Baltistica.51.2.2273
ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/62630
Updated:
2018-12-17 14:07:57
Metrics:
Views: 66    Downloads: 9
Export:
Download