Emocijos: jų atpažinimas ir kai kurie akustiniai požymiai

LTTyrimo tikslas – nustatyti svarbiausius fonetinius bazinių emocijų (liūdesio, džiaugsmo, nuostabos, baimės, bjaurėjimosi, pykčio) požymius, susijusius su pagrindiniu tonu, ir kaip šie požymiai koreliuoja su emocijų atpažinimu. Tam buvo atliktas audicinis tyrimas ir akustinė fonetinių požymių analizė. Akustinės analizės rezultatai daugeliu atvejų rodė tas pačias tendencijas kaip ir audicinio tyrimo – lengviausiai atpažįstamos tos emocijos, kurių akustiniai požymiai ryškiausi, artimos emocijos pasižymi panašiomis fonetinėmis ypatybėmis (pavyzdžiui, neigiamoms emocijoms būdingas žemas MF0, siauras diapazonas ir pan.). Džiaugsmas ir liūdesys buvo atpažįstami gerai, nes jų fonetiniai požymiai labiausiai skyrėsi (liūdesiui būdingi žemiausi pagrindinio tono dažnių įverčiai, džiaugsmui – aukščiausi). Emocijas, pasižyminčias panašiais F0 įverčiais, informantai buvo linkę painioti: bjaurėjimąsi su liūdesiu, nuostabą su džiaugsmu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eksperimentinė fonetika; Pagrindinės emocijos; Fonetinė emocijų raiška; Pagrindinio tono dažnis (F0); Lithuanian; Experimental phonetics; Basic emotions; Phonetic expression of emotions; Fundamental frequency (F0).

ENThe aim of the current research is to identify the main phonetic features related to the fundamental frequency changes of vocally expressed basic emotions (sadness, happiness, surprise, fear, disgust, anger) and to determine the recognition of these emotions. To achieve this, human evaluation and acoustic analysis of the phonetic properties were performed. The analysis of phonetic features revealed that similar emotions shared similar acoustic properties in all four speakers (for instance, speech associated with negative emotions was characterized by having a lower pitch, narrower F0 range and so on). Furthermore, the results of the acoustic analysis agree with the data of the perception test – the emotions are easier to recognize when their acoustic properties are most 130prominent: happiness and sadness were identif ied correctly most of the time because their phonetic features differentiated most (sadness was characterized by lowest F0 values, happiness – by the highest F0 values). Emotions that shared similar pitch values tended to be confused. [From the publication]