LTStraipsnyje parodoma, kad aukauti ‘sacrificāreʼ, auka ‘sacrificiumʼ, aukuras kilmė siekia XIX amžių – tai Simono Daukanto perdirbiniai ir naujadarai. Žodžiui aukuoti „sūpuoti, kiloti“ kontekstinę reikšmę „atlikti žydų pakeliamąją auką“ suteikė Bretkūno Biblijos redaktoriai. Siekiama parodyti, kad Daukantas pasinaudojo šia specifine reikšme pavartotu aukuoti ir jo vediniu aukavimas – juos kaip pakaitalus slavizmams apieravoti, apiera jis veikiausiai ėmė iš Milkaus žodyno. Veiksmažodžio bendratį Daukantas nesąmoningai perdirbo, o patį žodį savitai perinterpretavo – aukauti jis įžvelgė kitokią įvardijamo veiksmo motyvaciją – dievų raminimą, maldymą (atnašavimo tikslą, ne būdą). Tą rodo specifinis aukauti junglumas, sutampantis su maldyti, raminti valentingumu, bei kai kurie Daukanto žodžių sugretinimai. Tačiau jau Istorijoje žemaitiškoje, kurioje buvo pirmąkart pavartotas Daukanto perdirbinys aukauti, pasitaikė ir kitoks (toks pat kaip dabartinėje kalboje) šio veiksmažodžio valentingumas – jį sąlygojo sinonimiškų slavizmų apiera, apieravoti poveikis. Straipsnyje aptariama naujadarų auka, aukas ir aukuras daryba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Senieji raštai; Etimologija; Aukuoti; Aukavimas; Aukauti; Auka; Aukuras; Daukantas; Lithuanian lanhuage; Old writings; Etymology; Simonas Daukantas.
ENThe article shows that the origin of the sacrifice "sacrificāre", the victim "sacrificium", the altar dates back to the nineteenth century - it is Simonas Daukantas' remake and neologism. The editors of the Bretkūnas Bible gave the word sacrifice "mumble, raise" the contextual meaning of carrying out a Jewish lifting sacrifice. The aim is to show that Daukantas used the sacrifice used for this specific meaning and the sacrifice of his linguistically - as substitutes for Slavism, he probably began to learn from the Milkaus dictionary. The infinitive of the verb Daukantas unknowingly remade, and interpreted the word in a different way, for sacrifice he saw different motivation of the action - the calming of gods, prayers (the purpose of giving, not the way). This is indicated by the specific sacrifice of connectivity, coinciding with prayer, calming valency, and some Daukanto word matching. However, in Samogitian history, in which Daukantas remake victim was used for the first time, there was another (just as in the current language) valence of this verb - it was determined by the synonymous slavishness of the circle, the effect of the creep. The article deals with new words victim, sacrifice and the altar formation.