LTStraipsnyje aptariama ide. garsų junginių *-eum ir *-eh2m raida. Pirmasis jų virto *-ēm, spėjant, kad *-u- išnykdamas kompensaciškai pailginęs prieš tai ėjusį *-e- („Stango dėsnis“), o *-eh2m virto *-ām dar prokalbėje („išplėstas Stango dėsnis“). Straipsnyje kruopščiai patikrinta abiem teiginiams pagrįsti paprastai pasitelkiama medžiaga, didžiausią dėmesį skiriant ā kamieno acc. sg. ir acc. pl. galūnėms indų-iranėnų bei baltų kalbose ir indoeuropiečių prokalbės žodžio ‘karvė’ paradigmai. Daroma išvada, kad „išplėstas Stango dėsnis“ nėra pagrįstas, o „Stango dėsnis“ taip pat greičiausiai nėra teisingas. Siūlomi alternatyvūs paliudytų formų aiškinimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Stango dėsnis; Indo-europiečių kalbos; Indo-iraniečių kalbos; Baltų kalbos; Graikų kalba; Indo-European; Baltic; Greek; Indo-Iranian; Stang’s law; Laryngeals; ā-stems.
ENThe article discusses the development of the Proto-Indo-European sequences *-eum and *-eh2m. The former produced *-ēm, allegedly through loss of *-u- with compensatory lengthening of the preceding *-e- (“Stang’s law”), while *-eh2m allegedly produced *-ām within the proto-language (“extended Stang’s law”). The evidence for both claims is scrutinized, with special emphasis on the acc.sg. and acc.pl. endings of the ā-stems in Indo-Iranian and Baltic and the Proto-Indo-European paradigm of the word for ‘cow’. It is concluded that “extended Stang’s law” cannot be maintained and that “Stang’s law” is probably inorrect, too. Alternative explanations for the attested forms are given. [From the publication]