State liability under the European Convention of Human Rights |e the case of child's negligence and abuse

LTEuropos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK, Konvencija) taikymo praktika rodo, jog joje įtvirtintų asmens teisių efektyvi apsauga implikuoja ne tik pasyvią valstybės pareigą, t. y. susilaikymą nuo nepagrįsto ir neteisėto asmens teisių apribojimo, bet ir valstybės aktyvumą, t. y. jos pareigą pozityviais veiksmais (reikiamų teisės aktų priėmimu, būtinų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmų sukūrimu ir kt.) užtikrinti tinkamą ir efektyvią asmens teisių realizaciją. Straipsnyje analizuojama naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad valstybės įsipareigojimą gerbti asmens privatų ir šeimos gyvenimą (EŽTK 8 straipsnis) nuo šiol būtina vertinti ne tik valstybės ir jos institucijų teisių, bet ir pareigų požiūriu. Proporcingumo principas šiuo atveju išplečia savo veikimo sferą, nes jo kriterijai dabar privalo būti taikomi ne tik priimant sprendimus dėl valstybės institucijų veikimo, bet ir vertinant galimas nesavalaikio veikimo ar neveikimo pasekmes. Tėvų piktnaudžiavimo savo teisėmis bei nesirūpinimo vaiku atvejais, valstybės institucijų neveikimas, nesiimant reikiamų veiksmų (vaiko atskyrimo nuo tėvų ir globos nustatymo), gali kelti klausimą dėl vaiko teisių, įtvirtintų EŽTK 3 (kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio uždraudimas), 8 (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) bei 13 (teisė į veiksmingas pažeistų teisių gynybos priemones) straipsniuose, pažeidimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybės atsakomybė; Vaiko teisių apsauga; State liability; Children rights.

ENThe practice of applying the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms show that the effective protection of these rights requires more than passive government state responsibility, i.e. refraining from unfounded and unlawful curtailing of personal rights. The government is required to be active, i.e. it is responsible for positive action (adopting the required laws, creating the mechanisms necessary for protecting and defending those rights, etc), ensuring the propriety and efficacy of realizing those personal rights. The latest experience of the European Court of Human Rights shows that the state’s duty to respect a person’s private and family life (article 8 of the Convention) shall henceforth be considered not only the right, but the duty of the state and its legal institutions. The principle of proportionality shall be broadened its field of activity in this case, because its current criteria require not only passing judgement on the action of the state institution but also the results of untimely action or inaction. In cases where parents abuse their rights or do not care for children, the state’s failure to act or failure to take the required action (putting the child into custody) can raise questions concerning harm to the child’s rights, which are set forth in articles 3 (prohibiting suffering or inhuman or otherwise degrading behaviour), 8 (the right to respect for one’s private life), and 13 (the right to effective means of defence against harmful activity) of the Convention.