Žodis valstybė - Simono Daukanto pasiskolintas latvizmas

LTStraipsnyje rekonstruojamas žodžio „valstybė“ patekimas į lietuvių kalbą istorija ir įsigalėjimas XX a. pradžioje. Lietuviškame tekste žodis „valstybė“ pirmą kartą užfiksuotas S. Daukanto „Istorijoje žemaitiškoje“. „Valstybės“ daryba lietuvių kalboje netipiška – nedaug daiktavardinių daiktavardžių sudaromi su priesaga –ybė, antra, pamatinis žodis valsčius nepaaiškina darybinės „valstybės“ reikšmės. Šie faktai veda link prielaidos, kad Daukanto žodis „valstybė“ pasiskolintas iš latvių kalbos. Daukantas jį perėmė kaip herulių kalbos žodį iš Lelewelio. „Walstibe“ Daukantą pasiekė tokiu keliu: Hasentöteris (XVI a. pirmoji pusė) –>Mūnsteris (1550) –>Lazijus (1557) –>Lelewelis (1808) –>Daukantas (1828–1834). Vienas iš pirmųjų Daukanto „valstybę“ prikėlė Lietuvos demokratų partijos narys P. Višinskis 1905 m. „Vilniaus žiniose“, atmetęs tuo metu populiarius sinonimus „viešpatystė“, „valstija“. Po Višinskio daukantišką „valstybę“ ėmė vartoti Lietuvos socialdemokratų partijos narys Augustinas Janulaitis 1905 m. brošiūroje „Kunigo Jurgio Gapono laiškai“, „Darbininkų balso“ straipsniuose. J. Jablonskis „valstybę“ ėmė priimti kaip įsigalintį kalbos faktą turbūt pačioje 1905 m. pabaigoje. 1905 m. Rusijos revoliucija, karas su Japonija, 1905–ųjų pabaigos Didysis Vilniaus Seimas ir 1906 m. pavasario Valstybės dūmos rinkimai buvo tas politinis kontekstas, kuriame „valstybės“ sąvoka darėsi ypač aktuali, ir patogiausio žodžio jai nusakyti vartosenos varžybas 1906 m. galutinai laimėjo žodis „valstybė“. Lemiamas postūmis veikiausiai buvo būtent Jablonskio pritarimas žodžio vartosenai.Reikšminiai žodžiai: Simonas Daukantas; Skoliniai; Latvizmai; Simonas Daukantas; Loanwords; Latvian.