Lenkų kalba Semeliškių apylinkėse: leksikos ypatumai

LTStraipsnyje nagrinėjamos lenkų kalbos, vartojamos Semeliškių apylinkėse, leksinės ypatybės. Ši teritorija priskiriama Vilniaus tarmių vakariniam regionui, kuriam būdingas regresyvinės, arba minimaliosios, dvikalbystės tipas. Tokiame tarminiame areale lenkų kalbą artimojoje aplinkoje vartoja senosios ir tik nedaugelis viduriniosios kartos atstovų. Viešojoje aplinkoje šia kalba bendraujama labai retai, dažniausiai bendraujama lietuviškai. Pradinių mokyklų, kuriose dėstyta lenkų kalba, buvo tik tarpukariu, dabar veikia tik ugdymo įstaigos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Šių dialektinių zonų gyventojai moka rusų kalbą, itin paplitusią tarybinių ūkių klestėjimo laikotarpiu, pasitaiko ir mokančių gudų kalbą. Leksikos lygmuo puikiai atspindi kalbų sąveiką, tiek lietuvišką šių arealų substratą, tiek vėlesniuosius adstratinius ir superstratinius sluoksnius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbų kontaktai; Lenkų kalba Lietuvoje; Semeliškių apylinkės; Skoliniai; Tarminė kleksika; Tarminė leksika; Borrowings; District of Semeliškės; Language contacts; Lexis; Lexis, borrowings; Polish language in Lithuania.

ENThe article deals with the Polish language features common in Semeliškių surroundings. This area belongs to the West region of Vilnius dialects, which is characterized by regressive, or minimal, bilingualistic type. Such variation of the Polish language is used by the old and only a small part of the middle generation. Only very rarely is this language used to interact in a public environment, Lithuanian language is more common. Primary schools, where the teaching language was Polish, were common in these areas only during the interwar period. Currently only Lithuanian educational institutions are in place. Residents of these dialectical areas know the Russian language, especially prevalent during the heyday of Soviet farms; the Belarusian language is also common. Features of the Polish language are described in the lexical basis. Lexis reflects well both Lithuanian language substrate, as well as the later adstratic and superstratic layers. Separated from the general Polish language, Polish dialects in the region managed to maintain Polish archaisms over time, lexical lituanizms, which entered the Polish dialects in different periods and in different ways, are widely prevalent. The old Lithuanian language borrowings can create synonym doubles with nearby used Polish archaisms, old baltarusisms, rusisms. [From the publication]

• Baltų etimologijos etiudai / Vincas Urbutis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1981-2009. 2 kn. (279, 537 p.).
• Język polski Wileńszczyzny i Kresów północno-wschodnich XVI-XX w / Zofia Kurzowa. Kraków : Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych Universitas, 2006. XXI, 777 p.