LTStraipsnyje nagrinėjami ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai pokyčiai, kuriuos sukėlė planinės ekonomikos santykių transformacija į rinkos ekonomiką. Įvykdytos reformos yra beprecedentės, nes nieko panašaus nevyko pasaulyje ir niekas negalėjo padaryti išvadų ir tiksliai įvertinti detalų reformų planą ar taisykles. Dabar, po 15 metų, reformų, kurios dažnai būdavo atliekamos chaotiškai ir be aiškiai apibrėžtos strategijos, rezultatai gali būti apžvelgiami. Procesai ir kardinalūs pokyčiai, kurie vyko politinėje, socialinėje ir ekonominėje sferoje palietė visas gyvenimo sritis ir didžiausią poveikį darė ekonominiams, fiziniams, socialiniams ir žmogiškiesiems ištekliams. Straipsnyje remiantis empiriniais pajamų, energijos suvartojimo, užterštumo svyravimo duomenimis ir kai kuriais socialiniais Lietuvos gyventojų rodikliais, nagrinėjami ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai vystymosi komponentai ir pagrindžiant modeliais atliekama jų raidos ir procesų suderinamumo, išskiriant darnų vystymąsi kaip prioritetą, analizė. Straipsnio tikslas - dabartinės socialinės – ekonominės situacijos, tendencijų ir grėsmių, kurios gali neigiamai paveikti tolimesnę reformų eigą, įvertinimas.Reikšminiai žodžiai: Pereinamojo laikotarpio ekonomika; Tvari plėtra; Energijos suvartojimas; Teršalų emisija; Socialiniai pakitimai; Transition economy; Sustainable development; Energy consumption; Pollutants emission; Social changes.
ENThe article analyses economic, social and ecological changes brought about by transformation of central planned economy to market economy. The reforms carried out were an unprecedented experience, which made it impossible to draw conclusions or appraise precisely the detailed plan or underlying rules of reforms. Nowadays, in retrospect of 15 years, it is possible to review the consequences of reforms which were often carried out chaotically without a clear strategy. The processes and radical changes that took place in political, social and economic landscape touched all walks of life, mostly affecting economic, physical, social and human resources. On the basis of empirical data on income, energy consumption and pollution fluctuations as well as certain social indicators on the population of Lithuania, the article analyses economic, ecological and social elements of development and makes an analysis of compatibility between the development and its constituent processes, by putting sustainable development as number one priority. The purpose of the article – assessment of the current socio-economic situation, trends and threats which may have a negative impact on the further course of reforms.