Gerovės valstybės modeliai: taikymo Lietuvoje perspektyva

LTValstybių socialinės politikos modelius nagrinėjantys mokslininkai pagrindinį dėmesį skiria Vakarų Europos valstybių studijoms. Užsienio literatūroje išskiriama keletas tyrimų, kuriuose nagrinėjamos naujosios ES narės ir joms taikomi modeliai. Lietuvoje gerovės valstybės tema taip pat nebuvo plačiai nagrinėta. Šiame straipsnyje, remiantis Sapir (2005) klasifikacija, lyginami ES gerovės modeliai ir ieškoma Lietuvai artimiausio socialinio režimo. Tyrimui pasirinkta S. Saint-Arnaudo ir P. Bernardo (2003) visuotinės gerovės valstybės, kaip trijų jos komponentų – vyriausybės programų, socialinės situacijos ir politinio dalyvavimo – kaitos teorija. Nagrinėjamos dvi rodiklių grupės – viešosios politikos rodikliai, atspindintys Vyriausybės reakciją į socialinę valstybės padėtį, ir socialinės situacijos rodikliai, rodantys gerovės valstybių socialinės politikos veiksmingumą. Politinio dalyvavimo komponentas dėl statistikos duomenų trūkumo nenagrinėjamas. Analizei naudojami Europos Statistikos agentūros (Eurostat) duomenys. Išnagrinėjus ir palyginus ES gerovės valstybės modelius galima apibendrintai teigti, kad Lietuvos socialiniai-ekonominiai rodikliai yra artimiausi Viduržemio jūros baseino modelio valstybėms. Visgi, siekiant išsiaiškinti, kuriam Europos valstybės modeliui būtų galima priskirti Lietuvą, būtina nuodugnesnė socialinių-ekonominių rodiklių analizė. Kaip galima alternatyva minėtina klasterinė analizė, į tyrimą įtraukiant ne tik ES senbuves, bet ir naująsias valstybes nares. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gerovės valstybė; Socialinės politikos modeliai; Welfare state; Models of social policy.

ENInvestigation of the EU national social policies mainly focuses on Western European economies. The new EU member states still lack scientific consideration. Lithuanian welfare regime is a topic dealt by only few authors as well. This paper aims to compare the EU welfare models (Sapir (2005) classification) and to find the welfare regime closest to Lithuania. The research is based on theory of the welfare state as the change in its’ three components – government programmes, social situation and political participation – presented by Saint-Arnaud & Bernard (2003). The two groups of indicators – public policy indicators, reflecting Government’s response to the social condition in the country, and social situation indicators, showing the effectiveness of state social policy measures - are used for the analysis. Political participation component is excluded due to the lack of statistical data. Data of the European Statistics agency (Eurostat) are used for the analysis. Analysis in this paper leads to generalisation that Lithuania’s socio-economic indicators are closest to those in the Mediterranean basin model states. However, in order to determine which welfare regime Lithuania could be assigned to, a deeper analysis of socio-economic indicatorsis necessary. Cluster analysis including both the Old and the New EU member states could be distinguished as a possible alternative. [From the publication]