Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai

LTStraipsnyje remiantis ta pačia tyrimo metodika lyginami dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių du akustiniai požymiai: sprogimo fazės trukmė (sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų) ir FFT spektro modeliai (sprogstamųjų priebalsių). Tyrimu siekiama nustatyti akustinių požymių diferencinį svorį, jų įtaką priebalsių artikuliacinės klasifikacijos kriterijams (artikuliacijos būdui, artikuliacijos vietai, balsingumui, palatalizacijai). Tyrimo rezultatai rodo, kad sprogimo fazės trukmė skiria uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos būdą: sprogstamieji priebalsiai (sprogimo fazė trumpesnė) vs. afrikatos (sprogimo fazė ilgesnė). Taip pat pastebėta koreliacija tarp uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės ir balsingumo: skardžiajam priebalsiui paprastai būdinga trumpesnė sprogimo fazė nei jo dusliajam ekvivalentui. Nė vienas iš straipsnyje ištirtų akustinių požymių nediferencijuoja visų artikuliacijos vietos požiūriu skirtingų priebalsių, taip pat neskiria palatalizuotų uždarumos priebalsių nuo nepalatalizuotų ekvivalentų. Daroma išvada, kad ištirtų akustinių požymių neužtenka norint klasifikuoti uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos vietą: ateityje reikėtų įtraukti kitus akustinius požymius, pvz.: spektro viršūnės dažnio ir santykinio intensyvumo duomenis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Uždarumos priebalsiai; Sprogimo fazės trukmė; FFT spektrai; Standart Lithuanian; Standart Latvian; Occlusives; Duration of the release phase; FTT spectra.

ENThis current research deals with the occlusives of the contemporary Baltic languages, Lithuanian and Latvian. In the framework of this study two acoustic cues, a duration of the release phase (for the plosives and affricates) and energy distribution in the FFT spectra obtained at the burst onset (for the plosives), have been analysed. The aim of this paper is to test the role of the former acoustic cues in the classification of the occlusives according to their voicing, manner, and place of articulation. [...] The results indicate that the set of the two acoustic cues analysed in this paper provides a distinction between the following groups of the occlusives: 1) voiced vs. voiceless - displayed by the duration of the release phase (a classification of the occlusives according to their voicing); 2) plosives vs. affricates - displayed by the duration of the release phase (a classification of the occlusives according to their manner of articulation); 3) bilabials and dentals vs. palatals (la.) and velars - both displayed by the duration of the release phase and energy distribution in the FFT spectra (a classification of the plosives according to their place of articulation). [...]. [From the publication]

• Actualities and methodological challenges of comparative experimental sound research in standard Baltic languages / Jurgita Jaroslavienė. Buletin ştiinţific - Universitatea de Nord din Baia Mare. Seria A, Fascicula filologie 2019, t. 28, p. 45-67.
• „Atsimenu“: afrikata ar sprogstamojo ir pučiamojo priebalsio samplaika? / Asta Kazlauskienė. Kalbų studijos. 2020, Nr. 36, p. 46-55.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Dusliųjų sprogstamųjų priebalsių spektrinė analizė ir jų sprogimo trukmė / Sigita Dereškevičiūtė, Asta Kazlauskienė. Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika / sudarė Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 98-111.
• Kai kurių priebalsių asimiliacija žodžių sandūroje / Eidmantė Kalašinskaitė-Zavišienė. Baltistica. 2023, t. 58, Nr. 2, p. 253-269.
• Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas / Edita Ledichova. Bendrinė kalba. 2020, 93, 1 pdf (32 p.).
• Latviešu un lietuviešu valodas eksplozīvo slēdzeņu spektrālais raksturojums / Inese Indričāne, Jolita Urbanavičienė. Baltu filoloģija. 2015, t. 24, nr. 1, p. 51-87.
• Les Sons du français et du lituanien : analyse comparée des traits articulatoires en vue de l’enseignement du lituanien aux francophones / Loïc Boizou, Asta Kazlauskienė. Darnioji daugiakalbystė. 2020, No. 17, p. 173-196.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės : disertacija / Sigita Dereškevičiūtė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 218 p.
• Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais : vakarų aukštaičiai šiauliškiai / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 237-254.
• Lietuvių tarmių transkripcija IPA simboliais: pietų aukštaičių ypatybių analizė / Rima Bakšienė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2018, 22 (1/2), p. 10-20.
• Lithuanian grammar / Vytautas Ambrazas, Emma Geniušienė, Aleksas Girdenis, Nijolė Sližienė, Dalija Tekorienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 802 p.
• Methodological diversity and complexity in comparative experimental sound research / Jurgita Jaroslavienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 50-69, 295-296.
• Priebalsių akustinės ypatybės : palatalizacija ir balsingumas / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Kaunas : Technologija, 2015. 310 p.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.