Inovaciniai pokyčiai viešosiose organizacijose: vertinimo problemos

LTInovacijų valdymo vertinimo galimybes, institucijų pasirengimą inovaciniams procesams galima vertinti tik gana sąlygiškai kaip ir bet kurį socialinį reiškinį, kuriam ne visada tinkami ekonometriniai vertinimo metodologijos elementai. Kartu įvairiuose pasaulio regionuose mokslo institucijos, tyrinėtojai ieško (kol kas reglamentuotai), kaip optimizuoti sisteminių galimybių taikymą vertinant viešojo sektoriaus institucijų pasirengimą, globalių pokyčių, reformų inovacinės ideologijos ir inovatyvių idėjų taikymo praktikoje procesų kokybę. Šiuolaikinėje postmodernioje viešojo valdymo aplinkoje žymiausių viešųjų struktūrų ir inovacinės praktikos tyrinėtojų pastangos sutelktos į inovatyvumo kaip globalių pokyčių rezultatų analizę, inovatyvios ideologijos praktinio įgyvendinimo konstruktų rengimą, kultūrinių sistemų, kaip svarbiausių inovacijų teorijos ir praktikos dimensijų, studijas, inovacinių procesų valdymo etapų ir ciklų, kaip inovatyvios valdymo patricinės suvokimo prieigos pagrindinių struktūrinių dalių, tyrimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Inovacijų valdymas; Viešosios organizacijos; Innovative management; Public organizations.

ENThe potentialities of valuation of innovative management and preparation of institutions for innovative processes are possible only quite relatively, as any social occurrence, which cannot always be described by elements of econometric valuation methods. Scientific institutions and researchers in all regions of the world are jointly looking (so far quite regulated) for the opportunities to optimize the systemic facilities while evaluating the preparation of public sector institutions to aim the global changes, necessary reforms, innovative ideology and innovative ideas. In a contemporary postmodern environment of public management the efforts of the most prominent public structures and the researchers of innovative practice are focused on the analysis of the results of innovativeness, as the analysis of global changes and results, on a preparation of constructs of an innovative ideology realization, on a studies of cultural systems (as the most important innovation theories and practical dimensions), on management of innovative processes, it’s stages and cycles as potential understanding analysis of the main structural parts of matrix methodology. [From the publication]