Ugdymo turinio kaita Lietuvoje: globalizacijos padariniai

LTStraipsnyje pristatomos Lietuvos bendrojo ugdymo turinio (toliau – UT) formavimo tendencijos, į jas žvelgiant kaip į tarptautinių tyrimų nulemtus pokyčius. Teoriniu pagrindu analizuojamas švietimas atsižvelgiant į globalizacijos kontekstą. Pateikiama UT veikiančių jėgų – tarptautinių organizacijų apžvalga. Gilinamasi į EBPO vykdomą tarptautinį penkiolikmečių pasiekimų tyrimą (PISA) bei jo įtaką užsienio valstybių švietimo sistemoms. Remiantis pusiau struktūruoto ekspertų interviu metu surinktų duomenų analize ir teorine tyrimo dalimi, identifikuojama tarptautinių tyrimų įtaka Lietuvos bendrajam UT. Išvadose teigiama, kad dėl tarptautinių lyginamųjų tyrimų koncentruojantis į aukštus pasiekimus ir įgūdžius su gamyba susijusiose disciplinose, Lietuvos bendrasis ugdymo turinys siaurėja, taip atsitraukdamas nuo švietimo kaip holistinio socialinės sanglaudos stiprinimo ir visuomenės gerovės didinimo šaltinio. Atsižvelgiant į tai, keltini pagrįsti Lietuvos švietimo politikos kryptingumo klausimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ugdymo turinys; Globalizacija; Tarptautiniai lyginamieji tyrimai; EBPO; PISA; Education systems; Globalization; International assessments; EBPO; PISA.

ENThe main goal of this article is to analyze the trends of general curriculum development in the context of international assessments. A brief review of international organizations and international researches affecting the curriculum is provided. This article in detail analyzes the Programme for International Student Assessment (PISA), carried out by the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD), with a triennial international survey, which is aimed to evaluate education systems worldwide by testing the skills and knowledge of 15-year-old students and the influence the program has on the education systems of foreign countries: Germany, Japan, and Denmark. In addition, this article analyzes the potential influence of the said survey on the general curriculum in Lithuania. The last part describes the methodological particularities of the empirical survey and performs the analysis of data collected during the semi-structured interviews of experts. The participants of the survey are education experts, whose current activities and experience are related to the general curriculum and the factors affecting its changes. A deeper and critical part of the study consists of the conclusions, which, based on expert opinions, identify the impact of international surveys on the general curriculum of Lithuania. Changes observed in other countries that have suffered from the so called “PISA shock” can also be seen in the Lithuanian education system. The conclusions state that, as a result of international comparative surveys which focus on high scores in production-related subjects and skills, the general curriculum of Lithuania becomes narrower, thus undermining the educational notion of developing holistic social cohesion and prosperity for society. Taking this into account, rightful questions regarding the direction of Lithuanian education policy are raised. [From the publication]