The PISA phenomenon: the many faces of international student assessment

LTTarptautinio moksleivių vertinimo programa, kurios angliškojo pavadinimo santrumpa PISA yra gerai žinoma Lietuvos edukologams, jau seniai tapo išskirtiniu šiuolaikinio švietimo fenomenu. Programą 2000 metais inicijavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), o dabar joje dalyvauja 65 pasaulio šalys ir teritorijos. PISA yra vienintelis tarptautinis lyginamasis tyrimas, kurio metu vertinami 15-mečių moksleivių pasiekimai skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo srityse. Šis tyrimas yra tapęs tiek edukologų, politikų ir žurnalistų įkvėpimo šaltiniu, tiek ir dalies mokslininkų aršios kritikos objektu. Nesvarbu, esame šio tyrimo šalininkai ar priešininkai, negalėtume nuneigti didžiulio šio tarptautinio tyrimo poveikio švietimui. Tačiau debatų apie PISA metu išsakydami savo argumentus diskutantai dažnai turi omenyje skirtingus PISA aspektus, todėl, vertinant šį tyrimą, nėra lengva rasti bendro sutarimo. Šis tyrimas yra daugiaveidis: tai reiškia, kad vienu metu PISA atlieka daug skirtingų vaidmenų. Šiame straipsnyje mūsų nagrinėjimo objektas buvo PISA fenomeno raiška. Tikslas: išsiaiškinti skirtingus šio tarptautinio tyrimo atliekamus.vaidmenis edukologijos teorijos ir praktikos lauke. Mes identifikavome dešimt skirtingų tarptautinio 15-mečių tyrimo vaidmenų: PISA kaip globalizacijos simbolis, PISA kaip neoliberalizmo apraiška švietime, PISA kaip metodologinė kontroversija, PISA kaip tyrimo duomenų bazė, PISA kaip švietimo pasiekimų matavimo priemonė, PISA kaip reitingavimo sistema, PISA kaip reklamos būdas, PISA kaip baudžiamoji priemonė, PISA kaip verslas ir PISA kaip švietimo politikos formavimo instrumentas. Pagrindinė išvada, prie kurios priėjome, skamba taip: skirtingų interesų grupių atstovai, siekdami savo tikslų arba norėdami apginti savo interesus, turėtų dėmesingiau ir selektyviau pasitelkti į pagalbą skirtingus PISA tyrimo aspektus. Vieni tyrimo aspektai jiems gali būti labiau naudingi ar patrauklūs, kiti – mažiau, tačiau vargu ar įmanoma ignoruoti patį PISA tyrimo fenomeną, neabejotinai turintį didelį poveikį šiuolaikinio švietimo raidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinio moksleivių vertinimo programa (PISA); Globalizacija; Neoliberalizmo ideologija; Švietimo pasiekimų matavimas; Reitingavimas; Politikos formavimas; Programme for International Student Assessment (PISA); Globalisation; Neoliberal ideology; Benchmarking; League table; Policymaking.

ENThe aim of this article is to explore the phenomenon of PISA – the Programme for International Student Assessment. The PISA study is a unique initiative in the contemporary educational world. Initiated in 2000 by OECD, currently it includes 65 countries and territories from all over the world. We decided to identify the multiple aspects, or, speaking metaphorically, the many faces of PISA, which carry different messages and are subject to different value judgements by various interest groups. In our publication, we discuss ten different aspects of PISA. PISA can be perceived as a symbol of globalisation, as a manifestation of neoliberal ideology in education, as a methodological controversy, as a research database, a benchmark, a league table, as promotion, as punishment, as business, and, finally, as policymaking. We conclude that the key actors of an educational domain should use various aspects of PISA survey in a more skillfull and selective way for achieving their goals and securing their interests. [From the publication]