Oficialusis ir neoficialusis diskursas: matoma ir nematoma mokyklos kultūra

LTŠiame straipsnyje pristatoma mokyklos kultūra, kurią siekiama atpažinti iš jos diskurso. Koncentruojamasi į oficialųjį ir neoficialųjį diskursą kaip mokyklos kultūros išraišką. Straipsnyje, analizuojant diskursą, siekiama identifikuoti mokyklos kultūrinę išraišką remiantis skirtingomis jos grupėmis (mokyklos administracijos, mokytojų ir mokinių). Remiamasi P. J. Gee (2011) diskurso iš didžiosios raidės „D“ ir mažosios „d“ perskyra, kuri žymi oficialųjį ir neoficialųjį diskursą. Oficialiuoju diskursu laikoma viskas, kas apibrėžia ir padaro atpažįstamą socialinę grupę. Oficialusis diskursas priklauso dominuojančiai socialinei grupei, kuri atsakinga už šio diskurso išsaugojimą. Tai išreiškiama įvairiais dominuojančios socialinės grupės tapatumą ir reprezentatyvumą kuriančiais būdais. Diskursas iš mažosios „d“ papildo, išplečia arba keičia oficialųjį diskursą, kurdamas naują, kitokį, neoficialų diskursą (Gee, 2010). Diskursas iš mažosios „d“ neturi tiesioginės reprezentacinės funkcijos, tačiau jis gali papildyti oficialųjį diskursą arba jam prieštarauti, jį kritikuoti. Analizuojant diskursą remiamasi ne tik sociolingvistinės diskurso analizės tyrėjo P. J. Gee (2010, 2011, 2013) idėjomis, bet ir kritinės diskurso analizės atstovais N. Fairclough (2010, 2013), M. Foucault (1998). Straipsnio pagrindinis analizės šaltinis 2014–2015 m. kokybinio empirinio tyrimo duomenys, kuriais buvo tiriama mokyklos kultūra įvairiais pjūviais (erdvės, laiko, artefaktų, ritualų ir diskurso kaip komunikacijos). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokyklos kultūra,; Oficialusis ir neoficialusis diskursas,; Diskurso analizė,; Komunikacinė erdvė; School culture; Formal and informal discourse; Discourse analysis; Space of communication.

ENThe article presents school culture, which is recognised through its discourse. The focus is laid on formal and informal discourse as an expression of school culture. Analysing the discourse, the article aims to identify cultural expression of school among its different groups (school administration, teachers and learners). The division between the “Big ‘D’ Discourse” and “little-d discourse” introduced by P. J. Gee (2011) is employed in the work. These notions represent formal and informal discourses. Official discourse refers to everything that determines and makes a social group or its network recognisable and is ascribed to the mainstream social group, which is in charge of the preservation of this discourse. This is expressed using various ways that create identity and representation of the prevailing social group. On the other hand, “little-d discourse” expands or changes the formal discourse and, thus, creates a new, different and informal discourse. (Gee, 2010). The “little-d discourse” does not perform a direct representative function but it is capable of supplementing the formal discourse or opposing and criticising it. The analysis of the discourse is grounded not only on the ideas of P. J. Gee (2010, 2011, 2013), a researcher in sociolinguistic discourse analysis, but also on those of N. Fairclough (2010, 2013) and M. Foucault (1998), the representatives of critical discourse analysis. The article is mainly based on the data of empiric qualitative research conducted in the period of 2014–2015, which aimed to investigate school culture at various cross-sections (space, time, artefacts, rituals and course as communication). [From the publication]

• Edukologija / Education
• Sociologija / Sociology