Challenges of applying competence-based learning in higher education

LTBolonijos procesas – bendros Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimas – yra vienas iš ambicingiausių pastarojo meto švietimo projektų. Sudedamųjų Bolonijos proceso dalių – perėjimo prie tripakopio aukštojo mokslo modelio bei europinės kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos įdiegimas sulaukė nevienodo Vakarų akademinės bendruomenės vertinimo. Kompetencijomis grįsto mokymosi idėja Vakarų šalių universitetuose turi ir šalininkų, ir priešininkų, o buvusiose socialistinėse šalyse visos šios iniciatyvos priimamos kaip savaime suprantamos ir nėra kvestionuojamos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti kompetencijomis grįsto mokymosi taikymo iššūkius. Tyrimo objektas – kompetencijomis grįsto mokymosi modelis aukštajame moksle. Tyrimo metodai – dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Kritiškai šio modelio atžvilgiu nusiteikę Vakarų mokslininkai, o ypač kritinės pedagogikos atstovai savo publikacijose mini, kad viena iš kompetencijomis grįsto mokymosi problemų tai, kad nėra bendro kompetencijos apibrėžimo, ir skirtingai suprantama kompetencijos struktūra. Jie taip pat nurodo, kad ideologinis kompetencijomis grįsto mokymosi pagrindas yra biheviorizmas, todėl šiam modeliui būdingas mechanistinis ir redukcionistinis požiūris į mokymąsi. Kritikai teigia, kad kompetencijomis grįstas modelis labiau tinka profesiniam mokymui, o ne aukščiausio lygio specialistams rengti, ir sieja jį su naująja viešąja vadyba bei bandymais labiau kontroliuoti akademinę veiklą. Autoriai nurodo, kad nėra moksliškai pagrįstų ir patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad kompetencijomis grįstas mokymasis yra veiksmingesnė mokymosi forma.Lietuvių autoriai kompetencijomis grįsto mokymosi nekvestionuoja. Vienintelės publikacijose išsakomos abejonės yra susijusios su nevienodu kompetencijos termino ir struktūros supratimu. Rusijos mokslininkai taip pat neabejoja kompetencijomis grįsto mokymosi tikslingumu. Maža to, jie teigia, kad jau sovietinėje pedagogikoje galima įžvelgti kompetencijomis grįsto mokymosi užuomazgų. Tiesa, kai kurie iš jų svarsto, ar nebūtų pakakę nuo seno žinomos gebėjimų sąvokos, o kompetencijos termino atsiradimą traktuoja ne kaip gairę, žyminčią naują mokymosi paradigmą, bet kaip bandymą suvienodinti Bolonijos proceso šalyse vartojamą terminiją. Kazachijos autoriai taip pat be išlygų priima kompetencijomis grįsto mokymosi idėją, nors ir sutinka, kad yra kompetencijos termino apibrėžimo problema. Pagrindinė straipsnio išvada – kompetencijomis grįstas mokymasis gali būti sėkmingai įdiegtas ir taikomas, tačiau tam būtina gerai išstudijuoti visus jo pranašumus ir trūkumus ir vengti taikyti jį kaip nepajudinamą dogmą, kurios nebūtų galima kūrybiškai interpretuoti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bolonijos procesas; Kompetencijomis grįstas mokymasis; Aukštasis mokslas; Bologna process; Competence-based approach; Higher education.

ENThe article analyses the challenges of applying competence-based learning in higher education. The international project “Tuning Educational Structures in Europe” makes a distinction between the learning outcomes and competencies and urges to revise all the study programs in accordance with the requirements of the competence-based approach. However, Western researchers, in particular the representatives of critical pedagogy, point out a number of controversies concerning the competence-based education. There is no commonly agreed definition and structure of a competence. Its ideological basis is neoliberalism and new public management; it relies on behaviorism and is an excessfully mechanistic and reductionistic. A competence-based approach could be considered as an attempt to make higher education institutions more standardised, comparable, accountable and cost-effective. Still, others find no sound evidence of the effectiveness of competence-based learning. On the other hand, in post-socialist countries, a competence-based approach was taken for granted as an undisputable attribute of a modern higher education system. The article concludes that the competence-based approach can be useful if we intend to analyse this model more deeply and thoroughly and are ready to consider all its advantages and shortcomings. [From the publication]