Darbo rinka Lietuvoje: situacija ir politika

LTStraipsnyje nagrinėjamos pasyviosios ir aktyviosios darbo rinkos politikos priemonės, išskiriamas teigiamas ir neigiamas jų poveikis darbo jėgos pasiūlos ir paklausos sąveikai bei užimtumo šalyje didinimui. Taip pat nagrinėjamas darbo rinkos politikos įgyvendinimas Lietuvoje 2005-2011 m., išlaidų darbo rinkos politikos finansavimui struktūra, bedarbių, nukreiptų į aktyviąsias ir pasyviąsias priemones, skaičiaus dinamika. Analizei naudojami Lietuvos Respublikos Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos ir Europos Statistikos agentūros (Eurostat) duomenys. 2005–2011 m. laikotarpis pasirinktas, atsižvelgiant į naujausių statistinių duomenų prieinamumą. Atlikta analizė leidžia apibendrintai teigti, kad Lietuvoje aktyvaus gyventojų užimtumo rėmimo finansavimui skiriamos lėšos, lyginant su kitomis ES šalimis, yra vienos mažiausių. Siekiant spręsti struktūrines problemas darbo rinkoje tikslinga intensyviau taikyti šias priemones. Tai ne tik padidintų bedarbių asmenų įsidarbinimo tikimybę, bet ir prisidėtų prie socialinių problemų, tokių kaip socialinė atskirtis, skurdas bei visuomenės senėjimas, sprendimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktyvi darbo rinka; Pasyvi darbo rinka; Labour market.

ENThis paper aims to analyse the passive and active labour market policies and their effect to labour supply and demand, and employment in the country. The implementation of labour market policies in Lithuania in 2005–2011, the structure of public expenditure on labour market policy measures and dynamics of the number of participants in labour market programmes are analysed as well. The data of Statistics department of Lithuania, Lithuania Labour Exchange and Eurostat is used in the paper. The period of 2005–2011 was chosen due to the availability of the latest statistical data. Analysis leads to conclusion that public expenditure on active labour market policies is one of the lowest in Lithuania, compared to the other EU memberstates. Active labour market measures should be used more intensively while dealing with structural problems in the labour market. This could increase the probability of finding a job for unemployed persons, moreover, ageing and other social problems like social exclusion, poverty etc. would be addressed. [From the publication]