Fiskalinės decentralizacijos tikslai ir instrumentai

LTPokyčiai, vykstantys politinėje, teisinėje, sociokultūrinėje, ekonominėje, technologinėje srityse, lemia naujų reikalavimų viešosioms institucijoms kėlimą. Šiandien iš valstybinių institucijų tikimasi naujos paslaugų kokybės, prisitaikymo prie besikeičiančios aplinkos formų bei naujos rūšies politinės atsakomybės, sprendžiant iškilusias visuomenės problemas. XXI amžiuje pradėtomis įgyvendinti reformomis siekiama efektyvumo ir pažangos sprendžiant finansines, organizacines problemas. Decentralizuota visuomenės valdymo sistema reiškia ne tik valstybės valdymo subjektų, vykdančių valstybinę valdžią ir įgyvendinančių sprendimus, egzistavimą, bet ir savaveiksmiškumo pagrindais veikiančių regioninės ir vietinės (ar tik vietinės) savivaldos subjektų buvimą. Tai reiškia, kad veikia ne viena, bet kelios visuomenės valdymo subjektų sistemos - valdymo lygiai. Savivaldą turintiems subnacionalinių valdžios lygių subjektams įstatymais yra priskiriama: tvarkyti dalį viešųjų visuomenės reikalų, suteikiant iniciatyvos bei sprendimų priėmimo teisę bei veikimo laisvę; suteikiama teisė valdyti nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti; priskiriami finansiniai šaltiniai ir leidžiama sudaryti bei vykdyti savarankišką biudžetą.Centralizacijos ir decentralizacijos santykis nėra vienareikšmis. Daugelyje valstybių tam tikras centralizacijos ir decentralizacijos balansas būtinas tam, kad efektyviai funkcionuotų valdžia. Ne visos funkcijos turi ir gali būti valdomos bei finansuojamos decentralizuotai. Netgi tada, kai valstybinė valdžia decentralizuoja atsakomybę, centrinė valdžia išlaiko svarbius politikos formulavimo ir įgyvendinimo priežiūros vaidmenis. Centrinė valdžia turi sukurti arba palaikyti tam tikras sąlygas, kad vietos valdžios vienetai ir nevyriausybinės organizacijos galėtų prisiimti daugiau atsakomybės. Ministerijos, kurdamos atitinkamą efektyvią valstybinę politiką, reglamentuodamos decentralizaciją, stiprindamos vietos valdžios institucinius gebėjimus prisiimti atsakomybę už naujų funkcijų įgyvendinimą, dažnai atlieka lemiamą vaidmenį skatinant ir remiant decentralizaciją. Fiskalinės decentralizacijos pagrindinis požymis yra mokesčių ir išlaidų paskirstymas. Išlaidų paskirstymas reiškia atsakomybės už išlaidų sprendimus paskirstymą tarp centrinės ir subnacionalinių valdžios lygių. Mokesčių paskirstymas reiškia pasirinkimo teisės apmokėti visas ar dalines išlaidas iš nuosavų išteklių suteikimą subnacionaliniams valdžios lygiams. Nors decentralizacijos reformomis siekiama apriboti centrinės valdžios intervenciją, tačiau visose decentralizuotose valstybėse ji yra daugiau ar mažiau pastebima. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybinės institucijos; Viešosios institucijos; Fiskalinė decentralizacija; Mokesčiai; Public institutions; Governance institutions; Fiscal decentralization; Taxes.

ENIn the end of XX century by force of globalization spreading speedy social changes and their economical and management implements, the rise of knowledge and privity level make the conditions for society intervation to environment, change already formed values, the behavior of society members and herewith the governance and management. From public institutions there are requested new quality of public services, adjustment to changing environment, new forms of public responsibility, solving emerged problems. Decentralization is about the rote that sub-national governments can and should play in a country’s political and economic life. Decentralization may reflect a new emphasis on local autonomy. In article there are identified four main fiscal decentralization goals - economic efficiency, political efficiency, macro-economic stability, redistribution - or four policy areas that are impacted by the decentralization system and six main decentralization instruments - allocation of responsibilities, allocation of taxes, transfers system, scope and capability of borrowing, central government controls and local governments election rules - that can and are in fact combined to produce a decentralized system. Financial responsibility is a core component of decentralization. If local governments and private organizations are to carry out decentralized functions effectively, they must have adequate revenues - raised locally or transferred from the central government - as well as the authority to make expenditure decisions. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Politikos mokslai / Political sciences