LTDarbe nagrinėjami rodikliai, kurie galėtų iš anksto įspėti apie didėjančią sisteminę riziką Lietuvoje esant dideliam kredito augimui. Sudarytas ankstyvo įspėjimo rodiklių rinkinys galėtų būti naudingas taikant makroprudencinės politikos priemones, ypač anticiklinį kapitalo rezervą. Atrinkti rodikliai padėtų sudaryti pradines įžvalgas, ar bankai turėtų kaupti papildomą kapitalo rezervą ir taip didinti savo atsparumą finansinio ciklo plėtros fazėje. Dėl trumpų Lietuvos duomenų eilučių, apimančių tik vieną sisteminės bankų krizės laikotarpį, tyrimas pirmiausia remiasi kitais tarptautiniais tyrimais, ypač – Europos sisteminės rizikos valdybos ekspertų grupės gautais rezultatais, kuriais buvo remtasi sudarant rekomendaciją dėl anticiklinio rezervo normų nustatymo rekomendacijų (ESRB 2014/1). Kaip nustatyta daugelyje tyrimų, straipsnyje parodoma, kad kredito ir BVP santykio nuokrypis nuo ilgo laikotarpio tendencijos (kredito ir BVP santykio atotrūkis) yra tinkamas ankstyvo įspėjimo apie finansų krizes rodiklis Lietuvoje. Tačiau atotrūkio įvertinimas susijęs su neapibrėžtumu, nes ilgo laikotarpio tendencija yra nestebimas dydis. Norint sumažinti neapibrėžtumą, ilgo laikotarpio tendencijos vertinimas buvo papildytas prognoze ir čia pateikiamas labiausiai tikęs metodas, kuris galėtų būti kaip alternatyva pasiūlytajam Bazelio bankų priežiūros komiteto. Be to, atrinkti papildomi ankstyvo įspėjimo rodikliai, kurie pateikia apibendrinančią informaciją iš kelių sričių, padedančių susidaryti nuomonę apie bendrą Lietuvos ekonomikos būklę. Išankstinio įspėjimo rodiklių naudingumas buvo įvertintas ir trims Baltijos šalims kartu (Lietuvai, Latvijai ir Estijai). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ankstyvo įspėjimo rodikliai; Anticiklinis kapitalo rezervas; Kredito ir BVP santykio atotrūkis; Metodas; Signalų; Signalų metodas; Countercyclical capital buffer (CCB); Credit-to-GDP gap; Early warning indicators; Signalling approach.
ENThis paper presents the analysis of indicators that could signal the build-up of systemic risk in Lithuania during the periods of credit expansion. The resulting set of early warning indicators could be useful in operationalizing countercyclical macroprudential policy measures, especially the countercyclical capital buffer (CCB). It could serve as a starting point in considerations whether there is a need to increase banks’ resilience in the upturn of financial cycle by accumulating additional capital buffers. Taking into account the short Lithuanian data series which cover only one systemic banking crisis period, the analysis is extensively based on international research, particularly on findings of the European Systemic Risk Board (ESRB) Expert Group which provided analysis for the ESRB Recommendation on guidance on setting countercyclical buffer rates (ESRB 2014/1). Consistent with the existing research, we show that the deviation of the ratio of credit to gross domestic product (GDP) from its long-term trend (credit-to-GDP gap) is a suitable early warning indicator of financial crises in Lithuania. However, gap estimation faces uncertainty as the long-term trend is unobservable. To deal with the uncertainty, the estimation of the long-term trend was augmented with forecasts and most suitable alternative to the so called standardised ‚Basel gap‘ (suggested by the BCBS) is provided. In addition to this, complementary early warning indicators have been selected that could give concise yet comprehensive and robust view of the state of the Lithuanian economy. The performance of selected early warning indicators has also been evaluated for the three Baltic states (Lithuania, Latvia and Estonia). [From the publication]