Nedalykinis savęs pažinimas kaip natūralistinės psichologijos alternatyva Vosyliaus Sezemano filosofijoje

LTStraipsnyje analizuojama dalykinio ir nedalykinio pažinimo perskyra Vosyliaus Sezemano filosofijoje ir tai, kaip ji susijusi su savęs pažinimu. Pirma, aptariama natūralistinės psichologijos kritika. Antra, analizuojama, kaip Sezemanas kritikuoja Moritzo Geigerio pasąmonės sampratą. Trečia, nagrinėjama, kodėl neobjektinanti savimonė yra būtina pažįstant save. Svarbiausias dalykinio ir nedalykinio pažinimo perskyros rezultatas yra tas, kad ši perskyra leidžia kritiškai įvertinti natūralistinio pažinimo būdo ribotumą. Sezemanas parodo pažinimo priklausomybę ne tik nuo paties objekto duoties būdo, bet ir nuo nuostatos, per kurią jis yra įsisavinamas. Skirtingų nuostatų apmąstymas, galimybė tas nuostatas keisti ir derinti atveria naujas sąmonės bei pasaulio išgyvenimo aprašymo perspektyvas. Pasitelkdamas Geigerio pasąmonės koncepciją Sezemanas atskleidžia, kad sąmonė negali būti redukuojama vien į sąmoningas patirtis. Tačiau Sezemanas kritikuoja Geigerio pasąmonės koncepciją dėl to, kad šis neteisingai supriešina sąmonę ir pasąmonę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Geigeris, Moritzas; Moritzas Geigeris; Natūralistinė psichologija; Nuostata; Pasąmonė; Savimonė; Sezemanas, Vosylius; Sąmonė; Vosylius Sezemanas; Consciousness; Geiger, Moritz; Moritz Geiger; Naturalistic psychology; Phenomenology; Self-awareness; Seseman, Vasily; Subconscious; Unconscious; Vasily Seseman.

ENThis article analyses objectifying and non-objectifying knowledge in Seseman’s philosophy and how it correlates with self-cognition. Firstly, the critique of the naturalistic psychology is discussed. Secondly, the way Seseman criticizes Moritz Geiger’s concept of the unconscious is analysed. Thirdly, it is examined why a non-objectifying self-consciousness is necessary in the process of self-cognition. The most important result of the distinction of objectifying and non-objectifying cognition is that this distinction allows to make a critical assessment of the limited nature of naturalistic attitude and reveals the dependence of cognition not only on the object’s givenness, but also on the attitude through which it is received. The contemplation of diverse attitudes, the possibility of modifying and combining these attitudes, open up new possibilities to describe the consciousness and the world in which we exist. Through Geiger’s conception of unconsciousness, Seseman reveals that consciousness cannot be reduced solely to conscious experience. However Seseman criticizes Geiger’s concept of the unconscious because it wrongly contrasts consciousness and unconsciousness. [From the publication]