Darbas namų ūkyje kaip (ne)profesionalizacijos socialinė-ekonominė problema

LTStraipsnyje aptariamas nemokamas darbas namų ūkyje. Autorės suformuluotas nemokamo darbo namų ūkyje apibrėžimas, analizuojami namų ūkių pokyčiai, namudinio darbo rūšių struktūra ir diversifikacija. Tyrime šeima interpretuojama kaip namų ūkis. Darbą namų ūkyje siūloma vertinti keliais aspektais. Pirmiausia kaip visuminio darbo sudedamąją dalį ir kaip sukurtą produktą ar visuminio produkto sudedamąsias dalis, todėl iki šiol vienam gyventojui be namų ūkio pajamų apskaičiuojamas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), kaip visuotinis rodiklis, negali iš esmės parodyti žmonių gerovės lygio. Darbas, vykdomas namų ūkyje, traktuojamas ir kaip namudinis nemokamas darbas, įtraukiant jį ne į draudiminį, bet į apskaičiuojamąjį žmogaus darbinės veiklos stažą. Vertinant gyventojų gerovės požymius, tikslingiau nagrinėti nemokamo namudinio darbo, vykdomo namų ūkyje, požymius ir vartojimo poreikių struktūrą. Ši analizė atskleidžia visuotinės gerovės raišką ir jos kitimo tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonomikos augimas; Gyventojų pajamų ir nemokamo namudinio darbo diferenciacija; Rodikliai; Socialiniai skirtumai; Visuotinė gerovė; Economic growth; Differentiation of the resources of inhabitants and unpaid household work; Indicators; Social differences; Universal welfare.

ENThis article discusses non-salaried work in the household. The definition of non-salaried work in the household is formulated by the author, changes in the household are analyzed along with the structure and diversification of the varieties of household work. In research the family is interpreted as a household. It is proposed to evaluate work in the household as a section encompassed by social work in the manner that a composite product or an encompassed part of a social product is evaluated, and therefore up to the present time the GDP (Gross Domestic Product) for a single inhabitant without the income of a household, as a universal indicator, is unable in itself to show the level of people’s welfare. Work, carried out in the household and performed as non-salaried, household labor, would be included, though not insured, as the calculated length of service of the working activity of the person. In evaluating the features of the welfare of inhabitants, it would be more accurate to analyze non-salaried household work carried out in the household along with the characteristics and the structure of consumer requirements and their level of satisfaction and opportunities. This analysis will appraise the extent of the well being of society and its changing trends. [From the publication]

• Female small and medium-sized enterprise ownership in Lithuania : a comparison / Ruta Aidis. Journal of Baltic studies. 2003, vol. 34, no. 3, p. 332-353.
• Moters vaidmens vertinimas Lietuvoje ir Europos šalyse / Alfonsas Algimantas Mitrikas. Filosofija. Sociologija. 2001, Nr. 4, p. 18-24.
• Moterų verslo konkurencingumo didinimas Lietuvoje / Ona Gražina Rakauskienė, Eugenijus Chlivickas, Egidijus Bikas, Vaida Lisauskaitė. Vilnius : Lygių galimybių ir sanglaudos ekonomikos institutas, 2007. 319 p.