LTStraipsnyje aptariama žargono samprata, jaunimo žargono ir jaunimo spaudos specifika, komunikaciniu ir kalbos normų aspektu nagrinėjami čia pasitaikantys žargono elementai. Jaunimo leidinių kalba itin ekspresyvi. Pagrindinis jos bruožas – aktyvi grįžtamojo ryšio paieška, noras tapti skaitytojo draugu. Tam naudojamos įvairios bendrinės kalbos inventoriui priskirtinos kalbinės raiškos priemonės, bet vis dėlto pagrindinis kasdienę jaunimo kalbėseną perteikiantis instrumentas – jaunimo žargono elementai, tarp kurių daugiausia leksinių žargonybių. Jaunimo leidinių žargonybės adresanto beveik visuomet suvokiamos kaip motyvuota antinorma, t. y. jų negalima laikyti nesąmoningai paliktomis kalbos klaidomis. Su bendrinės kalbos, kurios paprastai tikimasi viešai publikuojamuose tekstuose, normomis prasilenkiančios žargonybės padeda šiems leidiniams kurti kalbėjimo su draugu įspūdį, charakterizuoti aprašomus asmenis. Komunikaciniu ir komerciniu aspektais toks jaunimo leidinių elgesys suprantamas. Jaunimo spauda, įsileisdama kitiems, ypač – aukštesniesiems visuomenės sluoksniams skirtiems, leidiniams nebūdingas žargonybes, pažeisdama (kad ir motyvuotai) bendrinės kalbos normas, solidarizuojasi su savo skaitytojais, palaiko draugas–draugui bendravimo kodą ir, žinoma, taip stengiasi tapti populiari ir perkama. Bet rengiantis viešame tekste naudoti vieną iš įmanomų stilistinių kalbos autentinimo bei ekspresyvinimo priemonių – bendrinės kalbos užribyje esančius žargono elementus, kiekvieną kartą derėtų kelti klausimą, kokiu tikslu antinorma aktualizuojama, kokio poveikio tikimasi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žargonas; Jaunimo leidiniai; Antinorma; Motyvacija; Jargon; Youth periodicals; Antinorm; Motivation.
ENThe article discusses the conception of jargon, the specifics of youth jargon and youth press journalistic; jargon elements found there are analysed in the aspect of communication and language norms. The language of youth publications is expressive. Active search for a feedback and the wish to become reader’s friend are the most typical of it. Various devices of language expression attributable to the literary language are used to reach this goal, but elements of jargon (lexical jargon is the most abundant among them) still remain the main instruments reflecting daily language of the young people. Addresser almost always understands the jargon of youth publications as a motivated anti-norm, i.e. they can not be considered as language errors. The jargon which goes beyond the norms of literary language which is expected in public texts help these editions to create an impression of conversation with a friend, characterize the people described. Such behaviour of youth editions is comprehensible in terms of communication and commercial aspect. By introducing the jargon, which is not characteristic of other press, especially designated for the higher class and by breaking the norms of literary language (even if it is motivated) the youth press is identifying itself with the readers, supports communication code friend-friend and certainly tries to be popular and marketable. But every time when some possible stylistic devices of language authenticity and expression i.e. jargon elements beyond the limits of the literary language are to be used, the questions what the aim of using the anti-norm is and what effect is expected should be raised.