Sociologiniai urbanizuotos aplinkos tyrimai: patirtis ir kryptys

LTVis daugiau dėmesio skiriant socialinei dimensijai tokiose aplinkos formavimo srityse kaip teritorijų planavimas ar architektūrinis projektavimas, siekiant kurti aplinką, kuri ne tik būtų patogi, bet ir estetiška bei psichologiškai priimtina, svarbu įvertinti sociologinių tyrimų metodų taikymo miesto medžiaginei ir socialinei aplinkai suprasti patirtį bei galimybes. Siekiant šio tikslo, straipsnyje apžvelgta sociologinių urbanizuotos aplinkos tyrimų patirtis, išskiriant būdingus tyrimų atvejus pasaulyje ir jų atitikmenis Lietuvoje. Remiantis literatūra išskirti ir suklasifikuoti sociologinių urbanizuotos aplinkos tyrimų tipai ir pagrindiniai tokių tyrimų tikslai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sociologinis tyrimas; Sociologinio tyrimo metodas; Urbanizuota aplinka; Miestovaizdis; Miesto socialinė aplinka; Sociological research; Sociological research method; Urban environment; Cityscape; Social environment of the city.

ENThe social dimension is gaining an increasing importance in the fields of shaping our environment, such as territorial planning and architectural design. In order to create the living environment, which would be not only comfortable, but also aesthetic and psychologically acceptable, it is important to analyze the experience and possibilities of application of sociological research methods to physical and social environment of urbanized areas. In order to reach this aim, the article presents the review of experience of application of the sociological research methods to urban environment distinguishing the characteristic cases in this field and their analogies in Lithuanian practice and the distinguishing and classification of the types and aims of sociological research of urban environment based on the analysis of literature. [From the publication]

• Empowering public spaces as catalysers of social interactions in urban communities / Gintaras Stauskis, Frank Eckardt. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 2, p. 117-128.
• Inovatyvūs miestai ir regionai / Giedrius Jucevičius ; Kauno technologijos universitetas. Kaunas, 2007. 204 p.
• Intuitive spatial interaction in landscape design / Jonas Jakaitis, Jonas Zukas. Landscape architecture and art. 2019, 15, p. 22-30.
• Kraštovaizdžio meno raiškos mieste svarba pagal tikslinės apklausos rezultatus / Vaiva Deveikienė. Miestų želdynų formavimas 2018, Nr. 1 (15), p. 8-17.
• Nauja architektūra istorinėje aplinkoje: kūrimo patirtis / Eglė Navickienė. Vilnius : Technika, 2006. 179 p.
• Socialinė kaita (gentrification) Vilniaus Užupyje / Dovilė Krupickaitė, Herald Standl. Urbanistika ir architektūra. 2004, t. 28, Nr. 4, p. 165-174.
• Šiuolaikinė antropocentrinė mąstysena ir jos raidos tendencijos kraštovaizdžio architektūroje / Jonas Jakaitis. Kraštovaizdžio architektūra 2022, 1, p. 19-34.
• Vartojantis ar kūrybingas miestas? / Almantas Samalavičius. Logos (Vilnius). 2009, 61, p. 170-178.
• Viešojo parko vaidmens miesto planavime raidos nuo XIX a. aspektai / Vaiva Deveikienė. Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija : kraštovaizdžio architektūros forumo 2015, vykusio Vilniuje 2015 m. spalio 29 d., mokslo darbai / sudarytojai Vaiva Deveikienė, Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, Alvydas Mituzas. Vilnius: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, 2015. P. 100-116.
• Viešųjų erdvių pritaikymas vietos bendruomenės sveikatingumo poreikiams / Biruta Švagždienė,Vilius Vaseris. Laisvalaikio tyrimai. 2020, Nr. 1 (15), p. 20-29.
• Vietos tapatumo krizė Vilniaus centro raidoje (erdvės morfologijos diskurse) / Tomas Grunskis. Urbanistika ir architektūra. 2005, t. 29, Nr. 1, p. 13-18.
• Vietovės kultūrinio tapatumo ontologija / Vytautas Petrušonis. Urbanistika ir architektūra. 2005, t. 29, Nr. 2, p. 55-62.
• Vilniaus senamiestis: semantinis gamtos elementų vaidmuo / Rimantas Buivydas. Urbanistika ir architektūra. 2004, t. 28, Nr. 1, p. 3-8.