Choreografijos leksika aiškinamuosiuose žodynuose
LTMuzikinis kitų kultūrų paveldas lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose atspindimas itin menkai. Pavyzdžiui, LKŽ iš viso teikiama apie tris šimtus šokių ir žaidimų pavadinimų (su variantais). Kitų tautų šokiams atstovauja čekų polka, italų tarantela, ispaniškos kilmės paskalija, lezginų lezginga, lenkų krakoviakas, mazurka ir polonezas, prancūzų menuetas, rusų kazokas, vokiškos kilmės valsas, iš JAV atkeliavęs bostonas, fokstrotas ir tvistas, iš Kubos kilusi rumba, aistringasis tango, prancūziškos kilmės kadrilis, anglų kilmės šeikas, vengrų vengerka. Panaši padėtis su muzikos instrumentais, žanrais. Straipsnio tikslas yra paanalizuoti, kaip apibrėžiami lietuvių ir kitų tautų šokių pavadinimai lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose ir palyginti, kaip choreografijos leksika teikiama kitų kalbų žodynuose. Išnagrinėjus šokius pavadinančių žodžių reikšmės definicijas matyti, kad įvairių kalbų aiškinamuosiuose žodynuose apibrėžiant nagrinėjamą leksiką esama panašių nesklandumų: ne visur laikomasi nuoseklumo, vienodumo, neaiškūs diferencinių elementų skyrimo principai. Anglų, italų, latvių, prancūzų, rusų kalbos žodynuose paprastai nurodomi šie semantiniai komponentai: šokio kilmė, metras, tempas, kada šokis buvo madingas, išskiriamos metoniminės reikšmės. Lietuvių kalbos žodynuose ši leksikos dalis apibrėžiama glaustomai, neretai apsiribojama trumpa leksikografine formule „toks lietuvių liaudies šokis“, daug kitų kultūrų šokių pavadinimų iš viso nepateikiama (bugivugis, kankanas, rokenrolas).Reikšminiai žodžiai: Žodyninė definicija; Metoniminis ryšys; Choreografijos leksika.
ENMusical heritage of other cultures is poorly represented explanatory dictionaries of Lithuanian language. For example, the Academic Dictionary of Lithuanian offers about three hundred names of dances and games (in variations). Dances of other nations are represented by Czech polka, Italian tarantella, Spanish passacaglia, Lezgian lezginka, French minuet, Russian cossack, German waltz, Cuban rumba, tango, French quadrille, English shake, and Hungarian vengerka; American boston, foxtrot, and twist; and Polish krakowiack, mazurka, and polonaise. Similar situation is observed in regards to musical instruments and genres. The purpose of this article is to examine the definitions of Lithuanian and other nationality dances in explanatory dictionaries of Lithuanian language and compare them with chorographical lexis in dictionaries of other languages. The analysis of the definitions of words, characterising the names of dances, shows that similar problems exist in explanatory dictionaries of other languages too. Some of them lack consistency and homogeneity and feature unclear principles of defining differential elements. Dictionaries of English, Italian, Latvian, French, and Russian languages usually disclose such semantic components as the origin, the metre, and the tempo of the dance; indicate when the dance was popular; and disclose the metonymic meanings of the dance. In dictionaries of Lithuanian language, this lexical part is defined rather briefly; often, dances are characterised by short lexicographic formulation “Lithuanian folk dance” only; and many names of dances of other nations are not delivered at all (like bugi vugi, cancan, and rock’n'roll).
- Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
- Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
- Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
- Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas / Aloyzas Gudavičius. Leksikografijos ir leksikologijos problemos / redaktorių kolegija: Pietro U. Dini ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. P. 61-69.
