LTStraipsnis skirtas XIX a. Lietuvos dailės paveldui, susijusiam su bajorijos luomo reprezentacija. Tiriama, kaip kito bajorų portretinis vaizdas, kokie yra bajoriškojo tapatumo išraiškos ženklai, kokius bajoriškos gyvensenos ypatumus perteikia buitinės scenos, kiek jos reprezentuoja XIX a. realybę ir kiek pateikia tipizuotas, apibendrintas bajorų vertybes įprasminančias scenas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad siužetiniuose dailės kūriniuose atsiskleidžia istoriškai pagrįstas XIX a. politinis bajorų neveiklumas ir sąstingis. Dažniausiai vaizduojamos jų laisvalaikį iliustruojančios scenos, o politiškai aktyvus bajorijos gyvenimas, ypač seimelių veikla, prisimenama tik kaip istorinė praeitis. Vizualiai buvo įprasminta ir dar viena istorinė realija – bajorijos savivokos transformacija nuo prigimtinių luomo teisių ir didybės išaukštinimo prie išsilavinimo akcentavimo. Šie požymiai matyti portretinės kūrybos slinktyje nuo reprezentacinių portretų su luominę padėtį akcentuojančiais ženklais iki kamerinių, vien tik apibūdinančių asmens savybes, be jokių nuorodų į luomą. Šis pokytis atskleidžiamas buitinėse scenose, kai XIX a. pabaigoje daugėja epizodų, vaizduojančių bajorijos laisvalaikį su knyga rankoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Bajorija; Bajoriško tapatumo ženklai; Buitinis žanras; Kontušas; 19 amžius; Lietuvos dailė; Portretas; 19 amžius; 19th century; Genre art; Identity signs of noblemen; Kontusz; Lithuanian art; Lithuanian art of the 19th century; Noblemen; Portrait.
ENThis article analyzes the representation of noblemen in the nineteenth century Lithuanian art. While this time is not the flowering of this social class, the visual language on this theme is the most impressive. Questions discussed are: what was the evolution of portraits of noblemen, what were the visual signs of noblemen’s identity, what peculiarities of noblemen’s lifestyle are shown in genre painting, how much does genre painting represent the reality of the nineteenth century and provide scenes that show the values of the mentality of noblemen? Another one important line of the research is to reveal the historical discourse of the noblemen’s situation in the nineteenth century and to show its interplay with visual artistic language. The research has shown that in the thematic level of the pictures, the political inactivity and stagnation of noblemen is revealed. This inactivity has historical causality. In the most of the scenes, the various forms of their leisure is represented, while a politically active life, especially their activities in sejmiki, is performed only in a historical past. Visually, another historical reality is given expression: the mental transformation of noblemen from their exceptional inborn rights to an emphasis of the importance of education and intelligence in this sense. These signs are noticeable in portraits with exceptional marks, such as kontusz suit and coat of arms, to the intimate portraits with only individual features of the person and not with any reference to social class. Also, this change is artistically visible in portraits depicting noblemen at leisure with a book in their hands. [From the publication]