Viešojo valdymo evoliucija XXI amžiuje: priežastys, struktūra, poveikis

LTPer pastarųjų dviejų dekadų viešojo valdymo evoliuciją viešojo sektoriaus tyrėjai savo tyrimus sutelkė ties naujosios viešosios vadybos transformavimu į naujojo viešojo valdymo, kaip modernaus teorijos ir praktikos etapo, analizę. Viešojo valdymo metodologija apima įvairias idėjas, teorijas, paradigmas, analitinius metodus ir tyrimo konstruktus. Toks požiūris reprezentuoja viešojo valdymo problemų tyrimo logiką modernaus viešojo sektoriaus valdymo pokyčių, reformų, modernizavimo srityse XXI a. pradžioje. Taikant metaanalizės, teorinio modeliavimo, klasifikavimo, simplifikavimo, interpretacinius ir ekstrapoliacinius metodus straipsnyje siekiama ištirti viešojo valdymo evoliucijos procesų priežastis, struktūrą ir evoliucijos poveikį viešosios politikos sprendimų rengimo tarpsektorinės integracijos, socialiai orientuoto valdymo kokybiniams parametrams, efektyvesnių strateginio planavimo formų vaidmenį modeliuojant naujas, inovatyvias veiklos vadybos formas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešasis valdymas; Valdymo evoliucija; Valdymo modernizavimas; Pokyčiai; Evoliucijos dekompozicija; Public governance; Evolution of governance; Modernization of governance; Changes; Decomposition of evolution.

ENOver the period of two decades of public governance evolution, the public sector researchers focused on the main elements of new public management evolution to new public governance as modern stage of public administration theory and administrative practice. The methodology of public governance consists of various ideas, paradigms, analytical methods, models and constructs. Such collection represents the logic of public governance problem research in the modern public sector changes, reforms, modernization at the beginning of twenty first century. This study on the basis of meta-analysis, theoretic modelling, classification, interpretative method has the task to explore the main reasons, structures and impacts of public governance evolution to the development of public policy decision making, intersectional integration, creation of hybrid form of organization networks, quality of socially oriented governance and implementation of more effective strategic planning role modelling the new constructions of performance management in public sector. [From the publication]

• Formation of the effectiveness of public and private sector companies of the maritime industry based on an integrated analysis of financial results / Jelena Belova, Rima Mickiene. Intelektinė ekonomika. 2015, t. 9, p. 8-21.
• Possibilities of distributed leadership development in the context of changes: a case of pre-school education institutions / Dalia Dambrauskienė, Laima Liukinevičienė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2017, Nr. 78, p. 33-47.
• The Importance of neo-weberianism in the context of COVID-19 global pandemic management / Adomas Vincas Rakšnys, Vainius Smalskys, Dangis Gudelis, Aušra Šukvietienė. Viešoji politika ir administravimas. 2022, t. 21, Nr. 2, p. 189-204.
• Viešojo administravimo modelių transformacijos reikšmė nepaprastųjų situacijų valdymui / Arvydas Survila, Adomas Vincas Rakšnys. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2015, Nr. 1 (36) p. 48-59.
• When a market runs a hierarchy: retrenchment of bureaucratic practices in Lithuanian uniformed services / Svajūnė Ungurytė-Ragauskienė, Mantas Bileišis. Socialiniai tyrimai. 2018, t. 41, Nr. 1, p. 18-24.