LTStraipsnyje analizuojama diasporinė tapatybė šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Pasitelkiamas Oskaro Koršunovo spektaklis „Išvarymas“ kaip išsamiausiai emigrantų iš Lietuvos portretus tyrinėjantis spektaklis. Taikant hermeneutinį ir psichoanalitinį metodus, analizuojamas pagrindinio spektaklio herojaus emigranto Beno posovietinis identitetas postkolonijiniame diskurse. Nacionalinio identiteto formavimąsi posovietinėje erdvėje leidžianti paaiškinti postkolonializmo teorija atskleidžia ambivalentiškumo ir mimikrijos permelktą hibridišką tapatybę. Rytai–Vakarai spektaklyje tampa esmine dichotomija, nusakančia pagrindinio veikėjo tuo pat metu emigracijoje patiriamą ir postkolonijinį, ir kolonijinį būvį. Diasporinė tapatybė kuriama iš naujo išgyvenant žmogaus raidos etapus, nepajėgiant išsivaduoti iš infantilumo, būdingo drauge su perdėta savianalize, narcisizmu ir agresyvumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Posovietinis teatras; Postkolonializmas; Emigrantų tapatybė; Nacionalinis herojus; Post-soviet theatre; Postcolonialism; Diasporic identity; National hero.
ENThe article analyses diasporal identity in the contemporary Lithuanian theatre through the performance "Expulsion" directed by Oskaras Koršunovas. The performance is the most comprehensive analysis of portraits of emigrants from Lithuania. Hermeneutic and psychoanalytic approaches analyze the post-Soviet identity of the main character in the performance whose name is Ben in post-colonial discourse. A theory of post-colonialism reveals a hybrid identity accompanied by ambivalence and mimicry. East-West turn into an essential dichotomy in the performance. It defines the postcolonial and colonial state experienced at the same time in emigration by the main character. Diasporal identity developes through re-experiencing stages of human development unable to get rid of infantilism which accompanies excessive self-analysis, narcissism and aggression. [From the publication]