Lietuvos marijonų pastoracinė veikla ankstyvosios reokupacijos ir tremties laikotarpiu

LTStraipsnyje aptariama marijonų sielovadinė veikla Lietuvoje ankstyvosios sovietų reokupacijos laikotarpiu (1944/45–1953) ir tremtyje. Vienuolijos veiklą lėmė 1944 m. vasarą prasidėjusi sovietinė reokupacija. Jos metu buvo varžomos tikinčiųjų teisės, ribojama dvasininkų veikla. Aktyvūs kunigai kalinami ir tremiami, panaikintos vienuolijos, konfiskuotas vienuolijų turtas. Marijonai išgyveno sunkius metus, kai reikėjo stengtis išlikti ištikimiems pašaukimui, nors oficialiai tai buvo draudžiama. Daugelis kunigų marijonų buvo priversti veikti kaip die-ceziniai kunigai. Keli broliai vienuoliai talkino prie bažnyčių. Aštuoni marijonai atsidūrė tremtyje dėl politinių motyvų, kurių daugelis buvo saugumo falsifikuoti. Nuteistieji kunigai tremtyje kiek išgalėdami, rizikuodami patarnavo tikintiesiems. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Marijonai; Sielovada; Sovietinė reokupacija; Marians,; Pastoral care; Soviet reoccupation.

ENThe article discusses the activities of the Marians’ pastoral care in Lithuania and in exile during the early Soviet reoccupation 1944/45–1953. The activities of the monasteries were influenced by Soviet reoccupation which started in 1944. During this period, the rights of the congregation and the activities of the clergy were restricted. Active priests were sent to prison and exiled, the monasteries were abolished and the property of religious orders was confiscated. The Marians were having a tough time trying to remain faithful to their vocation, even when it was officially forbidden. Most of the Marian priests were acting as diocesan priests, some brother monks were helping with churches. The priests, who had been convicted because of political motives, were bearing testimony when suffering in prison. The ones who were in exile were serving the congregation as much as possible, even at risk. [From the publication]