Priebalsinis daiktavardžių linksniavimo tipas pietų aukštaičių šnektose

• Consonantal Stem Declension in Southern Aukštaitian Subdialect of Lithuanian
• Lidzskanu celma deklinacija lietuviešu valodas dienvidaukštaišu izloksnes

LTIš surinktos medžiagos ir jos analizės matyti, kad pietų aukštaičių priebalsinių kamienų daiktavardžiams būdingas palyginti didelis formų variantiškumas. Šis nestabilumas aiškiai patvirtina, kad mažiausioji daiktavardžių grupė nyksta. Lyginant kelių dešimčių metų senumo ir per pastarąjį dešimtmetį surinktus pietų aukštaičių šnektų duomenis pastebėta, kad priebalsinių kamienų daiktavardžių raidoje itin ryškių pokyčių neįvyko. Ir anksčiau, ir dabar formų įvairovė ir jų vartosena gana panašios. Vis dėlto kai kurių žymėtųjų formų nykimo tendencijas galima aiškiai įžvelgti. Pirmiausia minėtina tai, kad pietų aukštaičių šnektose vis rečiau vartojamos vyriškosios giminės vienaskaitos kilmininko su senąja galūne -es ir vienaskaitos bei daugiskaitos įnagininko su -im(i) formos. Gerokai retesnės vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos naudininko formos su galūne -i. Geriausiai jos išsilaikė prielinksninėse konstrukcijose. Moteriškosios giminės daiktavardžių paradigmoje atsirado vienaskaitos kilmininko formų su -s. Anksčiau plačiau vartotos formos su ilgesne galūne -es. Kadaise dominavusią moteriškosios giminės daugiskaitos vardininko galūnę -es iš vartosenos stumia -ės ir -ys.Reikšminiai žodžiai: Morfologija; Priebalsinių daiktavardžių linksniavimas; Morphology; Consonantal stem nouns declension.

ENThe collected material and its analysis show that a rather high variability of forms is characteristic to the consonant stem nouns of southern Aukštaičiai (Upper Lithuanians). Such instability clearly proves that the smallest noun group is vanishing. Comparing several-decades-old data of the dialects of southern Upper Lithuanians and those collected in the last decade, it was noticed that no particularly significant changes have taken place in the development of consonant stem nouns. Both earlier and now the variety and usage of forms have been rather similar. Nevertheless, the vanishing tendencies of certain marked forms are clear. First, it is worth mentioning that the usage of masculine singular genitive form with the ancient ending –es and singular and plural ablative forms with –im(i) forms are becoming rarer in the dialects of southern Upper Lithuanians. Masculine and feminine singular dative forms with the ending –i are significantly rarer. They are best preserved in prepositional constructions. Singular genitive forms with –s have appeared in the paradigm of feminine nouns. Previously, forms with a longer ending –es were used more. The once dominating feminine plural nominative ending –es is being replaced by –ės and –ys.