Etniškumo respektavimas šeimoje ir visuomenėje
LTStraipsnis parašytas remiantis gyventojų apklausos, vykusios 2005 m. Lenkijos Respublikos Seinų apskrityje, duomenimis. Čia gyvenantys lietuviai pripažįsta, kad lyginant su komunistinės Lenkijos laikotarpiu, demokratinėje Lenkijoje jų galimybės respektuoti savo etninį savitumą ir tradicinę kultūrą yra padidėjusios, bet turimas sąlygas vertina tik patenkinamai. Lietuviškų mokyklų, pamaldų bažnyčiose lietuvių kalba bei lietuviškos spaudos turėjimas yra fundamentalieji krašto lietuvių siekiai ir etninio tapatumo išlaikymo prielaidos. Lietuvių kalba yra svarbiausias krašto lietuvių etniškumo ženklas ir esminė jų savimonės išraiška. Dauguma krašto lietuvių teikia prioritetą ir kultūrinei informacijai, gaunamai per žiniasklaidą lietuvių kalba. Tačiau šioje srityje lenkų kalba turi tendenciją plėsti savo įtaką. Aktyviausi lietuviškumo palaikymo dalyviai yra vidurinioji karta. Etninio savitumo perdavime ir ugdyme krašto lietuvių bendruomenė daug reikšmės teikia šeimos institucijai, prioritetas teikiamas santuokoms su savo tautiečiais. Tokia nuostata nėra susijusi su nusiteikimu prieš lenkus, o su būgštavimais dėl galimų etninės asimiliacijos padarinių etniškai mišriose šeimose, nes daugumoje tokių šeimų lietuviškos kultūrinės orientacijos atsisakoma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etniškumas; Šeima; Tapatumas; Ethnicity; Family; Identity.
ENThe article is written with reference to the data of residents canvass, preceded in Seinai district in the Republic of Poland. Lithuanian people, who live here, admit that opportunities to show respect for their ethnic individuality and traditional culture are increased in democratic Poland, comparing to the period of communist Poland. However, they think that present conditions are only satisfactory. Lithuanian schools, divine worship in Lithuanian and Lithuanian press are fundamental objectives of Lithuanian people, who live abroad, and the premise of retention of ethnic identity. The Lithuanian language is the most important sign of Lithuanian ethnicity, as well as essential expression of self-awareness. The most Lithuanians prefer cultural information, gained through the media in Lithuanian. However, Polish tends to expand its influence in this field. The middle generation is most active in maintaining Lithuanian traditions. The Lithuanian community puts stresses on family institutions and prefers marriages with countryman. This, according to them, helps to transfer and to develop the ethnic individuality. Such attitude is not related to mindedness against Polish people, but to the fear of possible effects of ethnic assimilation in the ethnically mixed families, as Lithuanian cultural orientation is rejected in such families.
