Vandens funkcijos architektūroje: istorinis aspektas

LTŠio straipsnio tikslas – atskleisti vandens vietą architektūroje, aptarti istoriniu aspektu jo reprezentaciją Lietuvos kraštovaizdžio architektūroje. Architektūriniuose kraštovaizdžio modeliuose vanduo atspindi įvairių laikotarpių funkcines nuostatas ir menines bei estetines koncepcijas. Vanduo, kaip kompozicinė priemonė, sąlygiškai klasifikuojamas į mažosios architektūros objektus (fontanai, tiltai ir pan.) ir kraštovaizdžio architektūros objektus (tvenkiniai, salos ar natūralūs vandens dariniai ir t. t.). Darant integralius architektūrinius sprendimus, naujas požiūris į vandenį kaip į dizaino elementą (pvz., kaskadinis vanduo Wrighto statinyje „Fallingwater“) leidžia praplėsti konstrukcines-erdvines formas ir išgauti nematytus meninius efektus. Toks vandens pritaikymas šiuolaikinėje architektūroje natūraliai susieja naujausias technologijas ir kraštovaizdį, daro emocinį poveikį ir formuoja estetinį patrauklumą. Lietuvos architektūroje vanduo yra mažai naudojamas. Tokia nuostata aiškinama istorinėmis, kultūrinėmis bei psichologinėmis aplinkybėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Estetika; Fontanai; Kraštovaizdžio architektūra; Parkai; Vanduo; Aesthetics; Architecture; Fountains; Landscape architecture; Parks; Water.

ENThis article considers the place of water in architecture and discusses historical aspect of its representation in the Lithuanian landscape architecture. As a composing element of landscape architecture, water reflects different aesthetic concepts and functional attitudes of various historical periods. Water is used not only in landscape architecture (artificial ponds, isles, etc.) but also in the objects of small architecture (fountains, bridges, etc.). New approach to this design element (e. g. water in Wright’s building Falling water) opens the opportunity for the expansion of space forms and creation of unusual artistic effects. In the contemporary architecture, such water appliance unites newest technologies and landscape, causes aesthetic attractiveness and engenders emotions. In the Lithuanian architecture water is seldom used. This can be explained by some historical, cultural and psychological circumstances. [From the publication]