Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė
LTMirties reiškinys yra vienas esminių tiek žmonijos (tautos) kultūrinėje raidoje, tiek asmens gyvenime, nes jis susijęs su žmogaus būties pagrindu – gyvybe, fizine ir dvasine, ir siekiu ją išsaugoti. Dėl šios priežasties žmogų persekioja baimės – visiško sunykimo, dvasinės prigimties iškreipimo, praradimo skausmo, moralinės kančios, beprasmybės (ir kitos), – sukeliančios neigiamus išgyvenimus, kurie skatina ieškoti būdų jas įveikti ar išvengti. Taip radosi įvairialypė patirtis, kurią kiekviena tauta įprasmino dvasinės kultūros simboliuose. Analizuojant stebuklinių pasakų siužetus, simbolius galima išaiškinti veiksnius, išorinius ir vidinius, su kuriais tauta sieja sunykimą-mirtį-nebūtį. Simbolių interpretacija leidžia atskleisti ir būdus, kuriais ji stengiasi įveikti minėto pobūdžio išgyvenimus. Straipsnis gali būti įdomus ne tik istoriniu-kultūriniu, filosofiniu aspektais, bet ir egzistenciniu-aksiologiniu, ieškantiems ryšio su savo vidiniu „aš“, siekiantiems užmegzti, išlaikyti prasminį santykį su lietuvių tautos kultūrine tradicija. Straipsnio analizė grįsta esminėmis hermeneutinės filosofijos ir psichoanalitinėmis nuostatomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būtis; Dvasinė kultūra; Lietuvių Dvasinė Kultūra; Lietuvių stebuklinės pasakos; Mirtis; Sakralumas; Stebuklinės Pasakos; Sugyvenimas; Tauta; Coexistence; Death; Existence; Fairy-tales; Lithuanian Spiritual Culture; Lithuanian fairy tales; Nation; Sacredness; Spiritual culture.
ENThe phenomenon of death is fundamental both in the cultural development of mankind (nation) and in a person’s life because it is a part of human existence. Death is related to a person’s physical and spiritual life and one’s efforts to keep them. That is the reason people are haunted by different kinds of fear: total vanishing, perversion of spiritual nature, pain of loss, moral suffering, and vacuity – that bring negative experience and thus force them to look for ways to overcome or escape it. Death has caused diverse experiences expressed through the symbols of spiritual culture of every nation. The analysis of fairy-tale stories reveals that symbols can be explained as external and internal factors associated to vanishing-death-non-existence. The interpretation of symbols reveals the ways nations try to overcome such experience. The article is of value, not only from the historical-cultural and philosophical point of view, but also from existential-axiological one for those seeking the unity with the inner self and those trying to establish and preserve a notional relationship to the Lithuanian cultural tradition. The analysis of the article utilizes the basic attitudes of hermeneutical philosophy and psychoanalysis. [From the publication]
