LTMeno istorikė Jolita Mulevičiūtė kai kuriuos Vilniaus senienų muziejaus kūrimo iniciatorių veiklos sumanymus (planus rengti kasmetines žemdirbystės ir pramonės gaminių parodas) įvardino ankstyvuoju kapitalistiniu entuziazmu. Šio straipsnio tikslas - pasitelkus idėjų istorijai būdingą analizės prieigą plačiau apibūdinti šį fenomeną ir parodyti, kaip prie jo prisidėjo Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos nariai. Straipsnyje aptarti reiškiniai parodė, kad to meto visuomenėje brendo nuostata atsisakyti tradicinės, su verslo beribės laisvės dvasia nesuderinamos laikysenos ir angažuotis aktyvaus modernios ekonomikos kūrimo darbe. Visuomenėje vyravusias bajoriškas vertybes reikėjo adaptuoti ir suderinti su besiskverbiančia kapitalizmo dvasia, todėl ankstyvojo kapitalistinio entuziazmo apraiškos kartais būdavo naivios ar net utopinės. Kita vertus, taip formavosi socialiai atsakingo verslo idėjos ir galimybės. Vis dėlto konstatuojama, kad dauguma tų idėjų taip ir nebuvo įgyvendintos. Tą lėmė ne tiek dvarininkų aristokratų ekonominio entuziazmo stoka, kiek susiklosčiusios politinės aplinkybės, kurios stabdė spartesnį ar tiesiog nuoseklesnį kapitalistinės ekonomikos formavimąsi. Netipišką vaidmenį įtvirtinant aptartą verslo ir pramonės reikšmės supratimą XIX a. vidurio visuomenės nuomonėje suvaidino Vilniaus laikinoji archeologijos komisija, kuri buvo idėjų inkubatorius ne tik archeologijos, archeografijos, muzeologijos ir istorijos, bet ir kapitalistinės ekonomikos entuziastams.
ENThe artistic historian Jolita Mulevičiūtė has named some of the initiatives of the initiators of the creation of the Vilnius Antiquities Museum (the plan to produce annual indications of agricultural and industrial products) as an early capitalist enthusiasm. The purpose of this article is to describe this phenomenon more clearly with the help of the analytical approach inherent in the history of ideas and to show how the members of the Vilnius Temporary Archeology Commission have contributed to it. The phenomena discussed in the article showed that in that age society has become a precondition to abandon the traditional, incompatible with the business of the boundless freedom of the spirit, posture and engaging in the development of an active modern economy. The prevailing noble values in the society had to be adapted and synchronized to the penetrating spirit of capitalism, and therefore the manifestations of early capitalist enthusiasm were sometimes naive or even utopian. On the other hand, the ideas and opportunities of socially responsible business have formed. However, it is recognized that most of these ideas have not been implemented. This was determined not only by the lack of economic enthusiasm of the aristocracy of the landlords, but also by the political circumstances that prevented a more rapid or even more coherent formation of the capitalist economy. An inappropriate role in consolidating the understanding of the importance of business and industry in the mid-nineteenth century in the public opinion was played by the Vilnius Temporary Archeology Commission, which was an incubator of ideas not only for archeology, archeography, museology and history, but also for the enthusiasts of the capitalist economy.