Viešojo sektoriaus institucijų strateginio planavimo modeliai

• Bivainis, Juozas
• Tunčikienė, Živilė

LTInstitucijos veiklai, nukreiptai į perspektyvą, planuoti siūloma taikyti įvairius modelius. Modelių įvairovę lemia daug veiksnių: keliami planavimo tikslai, taikoma metodologinė bazė, taikymo sritis, planavimo akcentai, požiūris į aplinkos ir vidaus veiksnių vaidmenį ir kt. Modelių įvairovei sisteminti taikomi bendri ir specialūs klasifikavimo požymiai. Straipsnyje kryptingam modelių lyginimui kaip tinkamiausias buvo pasirinktas specialių požymių derinys (strateginio planavimo tikslas, būdas ir uždaviniai). Pagal atliktos modelių lyginamosios analizės rezultatus konstatuoti šie svarbiausi dėsningumai: detalizavimo požiūriu - dalis modelių detalūs, kiti agreguoti, treti - detalių ir agreguotų komponentų deriniai; ryšių tarp komponentų požiūriu - ryšiai griežtai apibrėžti arba leidžiami konkretizuoti priklausomai nuo susiklosčiusios institucijos aplinkos situacijos. Tokios modelių savybės esminės tuo, kad jos siejamos su pagrindiniais strateginio planavimo metodologijų principais. Nustatyta, kad institucijos strateginio planavimo modeliui būtini tokie komponentai, kurie išreikštų institucijos veiklos plėtros poreikio ir kartu poreikio patenkinimo galimybių nustatymo ir jų naudojimo bei plėtojimo esmę. Šiuos reikalavimus tenkintų modelis, turintis tokius komponentus: strateginė analizė, tikslinės orientacijos formavimas, strateginių sprendimų rengimas ir priėmimas, sprendimų įgyvendinimo veiksmų plano rengimas ir plano įgyvendinimo stebėsena. Išvardytų modelio komponentų jungimas į visumą turi būti grįstas institucijos vidaus ir jos aplinkos veiksnių sąsajos analizės ir vertinimo rezultatais. Toks ryšių tarp komponentų pobūdis suteiktų galimybę lanksčiai planuoti institucijos perspektyvinę veiklą. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Strateginio planavimo modeliai; Viešasis sektorius; Institucija; Strategic planning models; Planning models; Public sector; Institution.

ENDifferent models are proposed for strategic planning of institution. The variety of models is predetermined by such factors as set goals, applied methodological basis, field of application, focuses of planning, approach to role of inside and external environmental factors, etc. General and special features of classification are applied to systematize the diversity of models. Combination of classification features (strategic planning objective, manner and tasks) was used as the best variant for purposeful comparison of models. Considering results of comparative analysis of models the following key regularities are stated: according to specification the models fall into groups of detailed, aggregate models and a combination of detailed and aggregate ones; from the point of view of component connection, links are strictly definite or concretised depending on situation of institution environment. These characteristics of models are essential and related to basic principles of methodological approaches for strategic planning. Institution strategic planning model has to be made of components that express essentiality of requirement setting to develop institution activity and its possibilities to meet such requirement, as well as of use and development of such possibilities. A model which possesses such components as strategic analysis, setting of objective orientation, strategic decision-making, preparation of actions plan for decisions, implementation and monitoring for plan implementation could meet these requirements. Connection of model components has to be based on results of analysis and evaluation of institution internal and external environment factors. Such nature of links among components could create preconditions for flexible strategic planning. [...]. [From the publication]