Pisarz

LTStraipsnyje nagrinėjamas rašytinio dokumento ir su tuo tiesiogiai susijusio raštininko atsiradimas ir raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII–XVIII a. Tokių tarnautojų prireikė atsiradus valstybei. Mindaugui ,Vyteniui, Gediminui, Algirdui laiškus rašė ir dokumentus sudarinėjo katalikų ir stačiatikių dvasininkai, dominikonų ir pranciškonų vienuoliai. Vytauto laikais sukuriama valstybės raštinė – kanceliarija. XV a. rašto dokumentas vis plačiau naudojamas krašto vidiniams poreikiams, ryšiui tarp valdovo ir piliečio aptarnauti. Labiausiai tą skatino spartus nuosavybės, turtinių santykių vystymasis, žemės vertės augimas, teisingumo struktūrų plėtra. Nuo XVI a. pradžios iš valdovo dvaro ir kanceliarijos nuolatos išsiskirdavo atskiras valstybės vykdomosios valdžios funkcijas atliekančios žinybos su savais raštininkais. Ypač daug jų prireikė po XVI a. viduryje įvykdytos teismų reformos: 22 LDK pavietuose su Žemaičių seniūnija įsteigiami pilies, žemės ir pakamario teismai. Vėliau įsteigiami: Tribunolas (1581) bajorų apeliacinėms byloms; Dvasinis tribunolas (1585) byloms, kuriose bent viena šalis dvasininkas; Iždo tribunolas (1613). Milžiniškas raštininkų tvarkytų dokumentų kompleksas paliko kaip magdeburginių miestų vaitų, suolininkų ir magistratų aktų knygos. Raštininkus, net kanceliarijas, turėjo vyskupai, vienuolynai, privatūs asmenys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Raštininkai; Yeoman.

ENThe paper analyses the origination and development of written documents and scribes, directly relating to the former, in the Grand Duchy of Lithuania in the 13th-18th cc. Demand for such clerks was spurred by the establishment of the state. Letters and documents for Mindaugas, Vytenis, Gediminas and Algirdas were composed by Catholic and Orthodox priests and Dominican and Franciscan monks. The times of Vytautas saw the establishment of a state chancellery. The use of written documents for the country's internal needs and for communication between the ruler and the citizen became increasingly widespread in the 15th c. It was mostly spurred by the rapid development of ownership and property relations, growth of the land value and expansion of justice structures. Beginning from the early 16th c., the ruler’s court and chancellery would regularly feature offices with own scribes performing individual state executive power functions. Demand for them was particularly great after the mid-16th-c. judiciary reform: 22 urban counties with the Samogitian Elderate of the Grand Duchy of Lithuania saw the establishment of castle, land and chamberlain courts. Later on, the country witnessed the establishment of a Tribunal (1581) for noblemen’s cases of appeal, a Spiritual Tribunal (1585) for lawsuits in which at least one party was a clergyman, and a Treasury Tribunal (1613). The huge stock of documents handled by scribes included books of records of vogts, court officials and magistrates of cities with Magdeburg rights. Bishops, monasteries and private persons used to have scribes and even chancelleries.