LTŠvenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pašventinta 1674m., yra Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio, esančio netoli Kauno (Lietuva), centre. Vienuolynų statymo tvarka Italijoje ir Prancūzijoje nuo XI a. iki XVII a. vidurio, jų vienuolijos išdėstymas buvo itin kruopščiai derinamas. Paprastai kamaldulių bažnyčios buvo stačiakampės, todėl šešiakampio suplanavimo Pažaislio bažnyčia su šešiabriauniu kupolu keistai išsiskyrė iš nusistovėjusių normų. Daroma prielaida, kad bažnyčios puošyboje esanti turtinga simbolika geometriškai apima Didžiąją būties grandinę. Didžioji būties grandinė yra plati sąvoka, kilusi iš Platono ir Aristotelio, teigianti, kad viskas, nuo paprasčiausio iki sudėtingiausio, gyvi ir negyvi, materialūs ir dvasiniai dalykai yra hierarchiškai susieti ir išdėstyti tam tikra tvarka. Viduramžių mąstytojai ją vadino scala naturae, tapusia pagrindine viduramžių gamtos mokslų sąvoka. Buvo tikima, kad viskas egzistuoja Didžiojoje būties grandinėje. Kadangi Pažaislio bažnyčia buvo skirta Švč. Trejybei ir Mergelei Marijai, jos geometriją atitinkamai sudarė lygiakraščiai trikampiai, šešiakampė (šešių viršūnių) Marijos žvaigždė, taip pat ir Kristaus monograma Chi-Rho, vaizduojanti X ir P, pirmąsias dvi graikų abėcėlės raides, žyminčias Kristaus vardą. Kamaldulių ordino heraldikoje vaizduojama heksagrama, o lygiakraščius trikampius ir heksagramą galima išskirti Kristupo Zigmanto Paco, Lietuvos didžiojo kanclerio, vienuolyno įkūrėjo, herbo dviguboje lelijoje. 1596 m. pasirodžiusiame veikale „Mysterium cosmographicum“ (Šventosios visatos paslaptis) Johanesas Kepleris teigė, kad planetų skaičius, dydis ir orbita tuometinėje žinomoje Saulės sistemoje atitinka tam tikrus Platono formų lizdus, kurių dauguma yra sudaryti iš lygiakraščių trikampių.Tokiu būdu senovės tikėjimas buvo grindžiamas, kad visata yra sudėliota geometriškai. Sukurta tos pačios geometrijos, kuri akivaizdžiai valdo dangų, Pažaislio bažnyčia buvo atitinkamai žemiškoji dieviškosios visatos kopija. Bažnyčios suplanavimas taip pat primena mikroskopinio ir tarpinio lygmens geometrinį išdėstymą. 1611 m. Johanesas Kepleris išleido "De nive sexangula" (Apie šešiakampę snaigę), ankstyvąją sniego kristalų ir šešiakampių korių studiją. 1617 m. išleistos Roberto Fluddo "Utriusque cosmic maioris" frontispise pavaizduota visaapimanti Didžioji būties grandinė. Žymiausiame 1655 m. Roberto Huko "Micrographia" moksliniame veikale pavaizduotos snaigės, pabrėžiančios šešiakampių ir heksagramų radialinę simetriją. XVII a. kosmologų, mokslininkų ir astrologų atrasta mikrokosmoso ir makrokosmoso sričių geometrija iš skirtingų perspektyvų patvirtino pagarbų tikėjimą visa kur esančiu Visagaliu. Geometrija atkartojo teologiją. Nusistovėjusi kamaldulių bažnyčių projektavimo tradicija galėjo būti pakeista Pažaislyje, kadangi Didžioji būties grandinė pateikė svarbiausią ir įtikinamiausią pagrindimą, apimantį, įteisinantį ir suteikiantį Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios simbolinę geometriją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geometrinė kosmologija, scala naturae; Kamaldulių ordinas; Kristupas Zigmantas Pacas; Marijos žvaigždė; Pažaislis; Scala naturae; Simbolinė geometrija; Šešiakampė žvaigždė; Camaldolese Order; Christopher Sigismund Pac; Geometric cosmology; Marian star; Pažaislis; Scala naturae; Six-pointed star; Six-pointed stars; Symbolic geometry.