Dwόr

LTStraipsnyje nagrinėjamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro (kiemo), kaip socialinės, ūkinės ir administracinės struktūros atsiradimas ir raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII–XVIII a. Seniausia dvaro užuomazga laikomas apylinkės viešpaties, vėliau valdovo, viešėjimo paprotys. Kieminėdamas po pavaldžių žmonių kiemus, jis apsistodavo įprastose vietose pasėdžio. Jo metu tvarkydavo vietovės administravimo ir teisingumo reikalus, o vietos ūkininkai pasėdžio dovanomis, maistu, (tai vėliau pavirs tos vietovės prievolėmis), jį ir palydą privalėdavo išlaikyti. Pasėdžio vieta tapdavo kiemu. Atsirandantys Mindaugo kiemai XIII a. viduryje buvo kariniai ir administravimo centrai, su stiprėjančia ūkine veikla. Per šimtmečius Ldk dvarui teko beveik tos pačios funkcijos, nors kai kurios modernizuojamos: periferijos valdymas, politinis apylinkės centras, policinė priežiūra, teisėtvarkos, laisvės atėmimo ir bausmių atlikimo vieta. Didžiausia Ldk dvarų koncentracija pastebima į pietus ir pietryčius nuo Neries upės vidupio. Aukštaitijoje jų mažiau, o Žemaitijoje beveik nėra, išskyrus Vilkijos, Veliuonos, Skirsnemunės, Josvainių ir Šiaulių (Šiaulėnų) dvarus. Labai mažai Ldk dvarų Užnemunėje. XVI a. 5-ojo dešimtm. pradžioje Ldk dvaruose vykdoma Valakų reforma. Po Liublino unijos Abiejų Tautų Respublikos seimai suvaržė Ldk disponavimą valstybės dvarais. Nuo jų atskiriami arimai ir kitos naudmenos, jų pajamos teko vien Ldk stalui – tai 1589 m. įsteigtosios karališkosios ekonomijos. Nuo XVII a. LDK dominuoja magnatų ir bajorų dvarai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvarai; Estate.

ENThe paper deals with the origin and development of the manor (court) of the Grand Duke of Lithuania as a social, economic and administrative structure in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the 13th-18th cc. The oldest rudiments of the manor are the tradition of visits by the overlord and the ruler of a county. During visits to manors of his subordinates, the ruler would stop for a meal at usual places where he used to manage local administrative and jurisdiction affairs, while local farmers were obligated to sustain the ruler and his suite with gifts and food (which later became duties of that location). The site of a sit-down would become a court. Mindaugas’ courts that originated in the mid-13th c. were military and administrative centres with developing economy. Over the centuries, the GDL manor performed nearly the same functions, with certain aspects modernised: administration of the province, a political centre of a neighbourhood, and a site of law enforcement, order, imprisonment and punishment. The greatest concentration of GDL manors was observed to the south and the south-east of the middle reaches of the River Neris. There were few manors in Aukštaitija and practically none in Samogitia, except for the Vilkija, Veliuona, Skirsnemunė, Josvainiai and Šiauliai (Šiaulėnai) manors. The trans-Nemunas region had very few GDL manors. In the early 1540s, GDL manors saw Wallach reform. Following the Union of Lublin, the parliaments of the Commonwealth imposed restrictions on the disposal of state manors by the GDL. From the 17th c., manors of magnates and noblemen dominated in Lithuania.