Punsko lietuvių etninis ir nacionalinis tapatumas

LTDarbe mėginta glaustai apžvelgti keletą galimų teorinių požiūrių į Lenkijos lietuvių etninį ir nacionalinį tapatumą. Iš apžvalgos galimą darytį prielaidą, kad minėtoje etninėje bendrijoje vyrauja kitokie nei Vakarų Europoje nacionaliniai tapatinimosi modeliai, kai yra tapatinamasi su valstybe. Tirtoje bendruomenėje ryškus etninis tapatinimosi elementas, į kurį mėginta pažvelgti taikant analitines kategorijas, tokias kaip vieta ir teritorija, pilietybė, paribio tapatumas ir kalba. Pastebėta, kad gyvenimas vietoje ar teritorijoje, kurioje gyveno ar asmens tėvai bei seneliai, sukuria tam tikrą sampratą apie etninę priklausomybę, pagrįstą biologinėmis metaforomis. Tačiau etniniam tapatumui apibrėžti vien materialaus pagrindo nepakanka – reikalingi ir kultūriniai elementai, tokie kaip kalba, kurie įtvirtina „biologiją“. Taigi galima kalbėti apie dvejopą teorinį tapatinimosi modelį – viena vertus, paremtą biologinėmis metaforomis, kita vertus, kaip kultūrinį darinį. Kalbant apie Lenkijos lietuvius, būtina pažymėti ir valstybės (Lietuvos) įtaką etninio tapatumo palaikymui, kuri pasireiškia materialia praktika, pavyzdžiui, tokia kaip Punsko lietuvių kultūros namų statybų baigimo finansavimas. Darbe daryta prielaida, kad toks valstybės rūpinimasis ne savo šalies piliečiais, gyvenančiais be Lietuvoje, yra universalus reiškinys, būdingas Vidurio Rytų Europai, kur tauta suprantama kaip etninis, o ne pilietinis darinys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybė; Tauta; Tapatumas; State; Ethnos; Identity.

ENThis work set out to give a brief overview of possible theoretical approaches to the ethnic and national identity of Polish Lithuanians. From the overview, one could make a supposition that other kinds of national identification models are dominant in the ethnic community, when there is identification with a state than those that exist in Western Europe. A clear ethnic element of identification in the community that was researched, such as place and territory, citizenship, border identity and language, were examined by employing analytical categories. It was observed, that life in a place or territory, where a person‘s parents and grandparents live create a certain understanding about ethnic belonging, validated with biological metaphors. However only emphasising a material base is not sufficient for ethnic identity – other cultural elements are necessary, such as language, which confirms the “biology”. Thus one can speak about a twofold theoretical model of identification. On one hand, based on biological metaphors, and on the other hand, as a cultural construct. In speaking about Polish Lithuanians, it is necessary to acknowledge the (Lithuanian) state‘s impact on the support of ethnic identity, which is displayed with material support, for example, the financing of the finishing of the construction of the Punsk Lithuanian Cultural House. The supposition is made in this work, that this support by the state for citizens of another state not living in Lithuania is a universal phenomenon that is characteristic for Central Eastern Europe, where the nation is understood as an ethnic construct, and not a construct of civic society.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History