Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės

LTStudijos tikslas – išplėtoti 2001 m. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos“ nuostatas. Tikslo įgyvendinimui pasitelkiami uždaviniai: 1) atlikti pilotinius istorinės kultūros studijų teorijos, paveldosaugos, sociokultūrinės antropologijos, muzeologijos koncepcijų tyrimus; 2) remiantis tyrimais pateikti argumentuotų pastabų ir moksliškai pagrįstų pasiūlymų Valdovų rūmų atkūrimui ir panaudai. Studijoje gvildenamų klausimų aktualumas susijęs su dichotomija tarp išlikusios autentiškos pastato dalies, kaip praeities visuomenės rezultato, ir šiuo metu atkuriamos pastato dalies, kaip dabarties visuomenės istorinės sąmonės išdavos. Studijoje teigiama, kad nė viena iš Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties idėjas generuojančių ir/ar jas realizuojančių darbo grupių iki šiol nepateikė moksliškai įtikinamo sprendimo, kaip šias skirtingas Valdovų rūmų dalis galima architektūros ir panaudos požiūriu apjungti. Vilniaus universiteto darbo grupė šiai problemai išspręsti studijoje siūlo taip vadinamąjį trijų zonų principą. Ši idėja reiškia, kad Valdovų rūmus erdves pagal jų autentiškumo laipsnį siūloma klasifikuoti į tris zonas: autentikos, hipotezės (pagrįstos ir pilotažinės), moderno (t. y. šiuolaikiškumo). Priklausomai nuo erdvės pobūdžio siūlomi konkretūs rūmų paskirties sprendimai: muziejinė–reprezentacinė funkcija matoma autentikos ir pagrįstos hipotezės zonose, „gyvosios istorijos“ paskirtis tiktų pilotažinės hipotezės erdvei ir informacinių, edukacinių, lankytojų aptarnavimo centrų funkcijos – moderno zonai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valdovų rūmai; Vilniaus pilys; Paveldosauga; Rekonstrukcija; Muzeologija; Urbanistika; Istorinė kultūra; Kultūros ištekliai.

ENThe aim of the study is to develop the provisions of the Resolution “On the Concept and Purpose of the Restoration of the Palace of the Grand Dukes of the Grand Duchy of Lithuania” of 2007. In order to achieve the above-mentioned aim, the following objectives have been set: 1) to carry out a pilot research of the theory of cultural studies, heritage preservation science, socio-cultural anthropology and museum concepts; 2) to present clearly grounded comments and scientifically justified proposals for the restoration and exploitation of the Palace of the Grand Dukes on the basis of the results of the research. The matter analysed in the study is relevant and is related to the dichotomy between the existing authentic part of the building, as a result of the past society, and the part of the building being currently restored, as its perception by the current society. The study claims that neither of the working groups generating and/or implementing ideas of the restoration of the palace of the Grand Dukes has come up with a scientifically justified decision as to how these two parts of the Palace of the Grand Dukes could be united from the architectural and practical point of view. The working group from Vilnius University has proposed to solve this problem by applying the so-called principle of three zones. The idea suggests classifying the space of the Palace of Grand Dukes by the degree of their authenticity into the following three zones: authentic, hypothetic (justified and pilot), and modern (i.e. contemporary). The purpose of the Palace will be defined according to the presented above classification: the authentic and scientifically justified hypothesis zones will bare the representative function of a museum, whereas the idea of “the living history” could be well realised in the pilot hypothetical zone as well as in the zone bearing the function of informative and educational centres for visitors.

• Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste / Rūta Šermukšnytė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 146-160.
• Viešosios miestų erdvės paradigmos kaita posovietinėje Lietuvoje / Kastytis Rudokas. Logos (Vilnius). 2013, 77, p. 211-222.