Korupcijos konstravimas : pokomunistinių šalių praktika : disertacija

LTTradiciniai korupcijos fenomeno interpretacijos ir analizės požiūriai (moralės, funkcionalistinis ir politinės ekonomijos) bei jų pagrindu kuriami ir taikomi korupcijos problemos sprendimo būdai yra nepakankami kintančio pasaulio sąlygomis. Reikalingas kritinis požiūris į korupciją, atskleidžiantis naujus arba iki šiol rečiau akcentuojamus šio reiškinio aspektus. Disertacijoje taikoma socialinio konstrukcionizmo tradicija yra naujoviškas bandymas analizuoti korupcijos fenomeną. Disertacijos pagrindinis tikslas: socialinio konstrukcionizmo tradicijos rėmuose išanalizuoti korupcijos fenomeno konstravimo sąlygas pokomunistinėse Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse. Darbo rezultatai atskleidžia, kad (1) socialinio konstrukcionizmo rėmuose taikomi kritinės kriminologijos ir žinojimo sociologijos instrumentai praplečia korupcijos problemų nagrinėjimo ir aiškinimo galimybes ir pasiūlo korupcijos konstravimo prielaidų analizės įrankį, nagrinėjantį institucinę galią ir interesus. (2) Tarptautinių organizacijų vaidmuo formuojant ir įgyvendinant antikorupcines politikas pokomunistinėse VRE šalyse eurointegracijos laikotarpiu buvo ryškus ir reikšmingas. (3) Korupcijos fenomeno konstravimas pokomunistinėse VRE šalyse pasireiškė tuo, kad korupcijos problemos iškėlimas buvo siejamas su pereinamojo laikotarpio specifika ir korupcinių santykių monetarizavimu. Korupcijos diskurse prioritetas buvo teikiamas valdymo ir administravimo retorikai. Antikorupcinė praktika buvo orientuojama į normatyvinį „gero valdymo” kontekstą, sietiną su eurointegracijos ir globalizacijos problematika. [Iš leidinio]

ENTraditional interpretations and approaches (moral, functionalistic and political economy) applied to corruption in the past, and creation and implementation of problem-solving methods are insufficient in the changing world. Hence, corruption studies require critical approach to reveal new or less known aspects of this phenomenon. So, application of social constructionism tradition here is an innovative attempt to analyse corruption. The main objective is to analyse conditions under which the phenomenon of corruption is constructed in post-Communist Central and Eastern Europe by applying a social constructionism perspective. The results reveal that (1) application of critical criminology and sociology of knowledge within the framework of social constructionism expands the opportunities for examining and explaining corruption-related problems and offers a tool for analysing how corruption is constructed judging institutional power and interests. (2) International organisations played an important role in formation and implementation of anti-corruption policies in post-Communist Central and Eastern Europe during the period of Eurointegration. (3) Construction of corruption in post-Communist Central and Eastern Europe is characterised by the correlation of emergence of corruption with the specifics of transition and monetarisation of corrupt relations, prioritisation of governance and administration rhetoric in corruption discourse, and orientation of anti-corruption practices to a “good governance” normative context related to the issues of Eurointegration and globalisation.

• Korupcijos priežastys ir jų valdymo priemonės Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje / Nadežda Buinickienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2017, T. 39, Nr. 2, p. 148-156.
• Korupcijos suvokimas tarp ekspertų, gerai informuotų piliečių ir eilinių gyventojų / Aušra Pocienė. Kriminologijos studijos. 2018, Nr. 6, p. 29-57.