LTStraipsnyje aptariamos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, jo adresatų ir adresantų laiškuose aptinkamos su sveikatos reikalais susijusios žinios. Svarstomi šie klausimai: apie kieno sveikatą (turima omenyje asmens rangas) ir kodėl rašyta? Kokios žinios ir kokia forma buvo pateikiamos (pvz., kaip apibūdintos ligos ar jų požymiai)? Ar yra laiškuose tiesiogiai su gydymu susijusios informacijos? Korespondencijoje aptinkamos žinios yra papildytos Vokiečių ordino iždininko išlaidų knygos ir Lenkijos karaliaus Jogailos dvaro sąskaitų duomenimis bei kronikų pasakojimais. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, jo adresatų ir adresantų laiškuose, be vyraujančių politinių aktualijų, rašyta apie savo ir artimiausios aplinkos asmenų sveikatą (pvz., ligą, išgijimą ir t.t.), domėtasi kitų valstybių valdovų ar aukšto rango pareigūnų sveikatos būkle. Retai sveikatos temai skirdavo visą laišką, dažniausiai informacija apie tai įsiterpdavo daugiatemiuose laiškuose. Korespondencijoje aptinkamą informaciją sveikatos klausimais pagal pobūdį galima sugrupuoti į dalykinę, dalykinę-asmeninę ir asmeninę. Iš Vytauto ir jo korespondentų minimų negalavimų požymių beveik neįmanoma nustatyti, kokiomis ligomis sirgta. Išvardyti gerai matomi, daugeliui susirgimų būdingi simptomai (pvz., vidinis karštis, apetito stoka, kojų silpnumas) arba minėta bloga bendra savijauta. Labai retai rašyta apie sveikimo požymius. Šiek tiek informacijos apie buvusius susirgimus suteikia didžiajam magistrui adresuoti Vytauto ir Jogailos prašymai atsiųsti kurios nors specializacijos gydytoją bei įrašai Vokiečių ordino iždininko išlaidų knygoje apie gydytojų vizitus. Tačiau ir tais atvejais nepaaiškėja, kokias ligas gydytojai gydė.Pagal analizuotus šaltinius išskirtinos trys susirgimų grupės: akių, kojų ir vidaus ligos. Kokios buvo akių ar kojų ligos, nustatyti nepavyko. Kojų problemos sietinos su įvairiomis traumomis ir veikiausiai vidaus ligomis. Nepavyko nustatyti, kokiomis vidaus ligomis sirgta. Su vidaus ligomis siejami šie laiškuose minimi simptomai: vidinis karštis, apetito stoka, silpnos kojos, netrumpas sirgimas, ilgai besitęsianti permaininga sveikatos būklė. Korespondencijoje ir Ordino iždininko išlaidų knygoje minimi trijų specializacijų gydytojai – akių (ogenarzt), žaizdų arba chirurgas (wundarzt), ir vidaus ligų (leiparczt). Daroma prielaida, kad Ordino iždininko išlaidų knygoje gydytojais (arzt) vadinami asmenys buvo vidaus ligų gydytojai. Nagrinėtuose šaltiniuose beveik neužsimenama apie gydymo būdus. Vytauto ir jo korespondentų laiškuose taip pat nekalbama apie atlygį gydytojams, bet Ordino iždininko išlaidų knygos įrašai rodo, kad gydytojas gaudavo metinę algą ir atlygį už kurio nors asmens gydymą. Liko neaišku, kas lėmė atlygio dydį – gydymo laikas, ligos sunkumas ar kitos priežastys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškai; Korespondencija, Ldk Vytautas, sveikata, medicina, gydytojas, dvaras; Ligos; Sveikata; Correspondence, duke Vytautas, health, medicine, doctor, court; Diseases; Health matters; Letters of Grand Duke Vytautas.
ENThe paper discusses information relating to health matters in the letters of Grand Duke Vytautas and his correspondents. Whose health (the rank of the person) do these letters discuss and why were they written? What news and in what form were they submitted (e.g. how were diseases or symptoms described)? Do the letters have information directly related to medical treatment? The information in the letters is supplemented by data from the expenditure books of the treasurer of the Teutonic Order, and chronicle accounts. [From the publication]