Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo

LTPirmoje dalyje „Įtakos ir kontekstai“ atliktas vertikalusis tyrimas: buvo ieškoma tiesioginių įtakų, remiantis pačios rašytojos tekstais, kita vertus, siekta pamatyti Ivanauskaitės fenomeną bendrame XX amžiaus antrosios pusės ir XX-XXI amžių sandūros kultūros kontekste. Ivanauskaitė - viena iš labiausiai interdiscipliniškai orientuotų lietuvių rašytojų. Jos literatūrinei kūrybai ir pasaulėvokai turėjo įtakos ne tik literatūriniai kontekstai [...]. Ivanauskaitės fenomenas atskleidžia naują gyvensenos stilių: atvirumą visam pasauliui, ne kuriai nors konkrečiai kultūrai, gebėjimą įsiklausyti į bet kurios kultūros simbolius, nesvarbu, ar jie ateitų iš Vakarų (siurrealioji dailė, roko muzika, modernioji literatūra - R. M. Rilke, F. Kafka, T. Mannas, H. Hesse ir t. t.), ar iš „artimųjų“ Rytų - Rusijos (F. Dostojevskis, A. Blokas, J. Brodskis, A. Achmatova, M. Cvetajeva ir t. t.), ar iš Tolimųjų Rytų (japonų graviūros, Tibeto budizmas ir t. t.), ar iš vadinamojo trečiojo pasaulio šalių (Egipto, Peru). Ivanauskaitės literatūrinis proveržis - kosmopolitinės literatūros kūrimas ir suaugusiesiems, ir vaikams. [...] Rašytojos literatūrinė kūryba turi socialinę ir istorinę prasmę: rekonstruoja XX a. devintojo dešimtmečio tam tikrų Lietuvos jaunimo subkultūrinių grupių (hipsterių, pankų) savimonės ir gyvensenos stilių. [...] Tyrimas atskleidžia ir tam tikras kūrybines paraleles tarp bytnikų judėjimo įkvėpėjo rašytojo Kerouaco ir Ivanauskaitės kūrybos. Ryškiausios jų - kelionės kaip dievoieškos fenomenas ir atsigręžimas į Rytų budizmą (Keroaucas Dharmos valkatos). Kitaip nei Kerouacas, kuris budizmą studijavo tik bibliotekoje, Ivanauskaitė šį pasirinkimą perkelia į egzistencinį lygmenį.Antra dalis „Ikitibetinė kūryba: susvetimėjimo anatomija“ aprėpia Ivanauskaitės vizualiąją ir literatūrinę kūrybą nuo 1980 iki 1995 metų. Pastebima, kad vizualiojoje kūryboje juntama japonų minimalizmo įtaka, gausu ir siurrealių ženklų. Literatūrinėje kūryboje vyrauja žaismingas, išmonės kupinas Magritteo stiliaus siurrealizmas [...]. Antrame novelių rinkinyje (Kaip užsiauginti baimę, 1989) įsivyrauja egzistencinė apokaliptines baimės jausena. Rašytoja šifruoja įvairiausius baimės ženklus. [...] Romane Mėnulio vaikai (1988) siurrealus ženklai netenka apokaliptinės galios. Rašytoja atsigręžia į realybę, atskleidžia miesto jaunimo susvetimėjimo anatomiją per hipsterių ir pankų kartos gyvensenos stilių. [...] Romanas Pragaro sodai (1992) buvo rašomas sovietmečio griūties laiku, 1989-1990 metais, ir išleistas žurnalo „Nemunas“ jau po nepriklausomybės atgavimo - 1992-aisiais. Tai dviejų epochų sandūros romanas. Šis romanas žymi alternatyvių subkultūrų atstovų susvetimėjimą istorinės realybės atžvilgiu, jų negebėjimą rasti dvasinės atramos naujoje realybėje. [...] Romanas Ragana ir lietus (1993) atneša rašytojai tarptautinį pripažinimą. Originaliai susietos per šimtmečius nutolusios laiko plotmės, kartojančios tuos pačius metafizinio moters ilgesio aspektus, susieja romaną su Jungo išskirta archetipų simbolika. [...] Romane Agnijos magija (1995) pasikeičia pagrindinės herojės moters (Agnijos) savivokos trajektorija. Nuo mirštančių iš meilės Raganos ir lietaus moterų (rašytojos žodžiais tariant, meiliamirių) ji skiriasi „vyriška“ laikysena: aktyviu laisvu erotinio gyvenimo stiliaus pasirinkimu. [...] Trečia dalis „Tibetinė kūryba: kelionė savęs link“ apima Ivanauskaitės kūrybą nuo 1996 iki 2000 metų.Galimi keli rašytojos kelionės fenomeno konceptualūs paaiškinimai: situacinis socialinis, psichologinis, likiminis, ekumeninis, antropologinis genetinis. Tiksliausias būtų kultūrinis dvasinis paaiškinimas, kuris akcentuoja kelionę kaip tam tikrą unikalios dvasinės patirties paiešką ir kaip savo asmeninio tapatumo kūrimo galimybę, susidūrus su kitybe. [...] Pirma Tibeto mandalos knyga Ištremtas Tibetas (1996) liudija rašytojos norą konceptualiai suvokti svetimos kultūros ženklus ir ištrinti kūrybinio rašymo įgūdžius. [...] Brandžiausią formą ši patirtinė eseistinė proza įgauna Ivanauskaitės knygoje Kelionė į Sambalą (1997). Šioje knygoje pasakotojos patirtis atskleidžiama keliais rakursais: viena vertus, ji veikėja - keliauja iš vietos į vietą, priima netikėtus sprendimus. Kita vertus, ji ieškotoja - tebeieško slaptųjų šios kultūros kodų, net rizikuodama stengiasi įsiskverbti į jos gelmes. [...] Trečia vertus - ji yra tas, kas yra - asmuo, žmogus su savo psichologija. Jos pasąmonė veikia tarsi mašinos variklis ir siunčia jai netikėtus įspūdžius bei signalus. [...] Knygoje Šokis dykumoje (2004) rašytoja trumpų poetinių meditacijų forma atskleidžia įvairias galimo metafizinio ilgesio trajektorijas. Šios miniatiūros įkomponuotos į knygą Prarasta Pažadėtoji žemė (1999) kaip neva kažkur aptikti Pemos Dečen rankraščiai. Toks sumanymas primena Borgesą. Kita vertus, autorė žaidžia kritikę ir interpretatorę - pasakoja skaitytojui, ką ji mananti apie šią poeziją. Ketvirta knygos dalis „Potibetinė kūryba: socialumo motyvai“ apima rašytojos kūrybą nuo 2002 iki 2007 metų. [...] Penktoje knygos dalyje „Post mortem“ aptariamas dienoraštis Viršvalandžiai (2007). Jis savotiškai primena Fridos Kahlo dienoraštį [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jurga Ivanauskaitė; Kūryba; Piešiniai; Iliustracijos; Laiškai; Dienoraščiai; Tibetas; Siurrealizmas; Egzistencializmas; Jurga Ivanauskaitė; Drawings; Illustrations; Letters; Diaries; Tibet; Surrealism; Existentialism.

ENThe first chapter, 'Influences and Contexts', is a vertical analysis, which seeks direct influences in the writers texts. It also attempts to evaluate the phenomenon of Ivanauskaitė in the general cultural context of the late twentieth century, as well as the culture of the turn of the twenty-first century. A number of observations are made in this monograph. [...] The phenomenon of Ivanauskaitė reveals a new lifestyle characterized by an openness to the world, but not to any specific culture, and the ability to respond to symbols of any culture, be they from the West (surreal art, rock music, modern literature by Rainer Maria Rilke, Franz Kafka, Thomas Mann, Hermann Hesse and others), from the 'Near' East, or Russia (Fiodor Dostoyevsky, Aleksandr Blok, Joseph Brodsky, Anna Akhmatova, Marina Tsvetayeva and others), from the Far East (Japanese engravings, Tibetan Buddhism, etc.), or from the 'third world' countries (Egypt, Peru). Ivanauskaitė's literary breakthrough was writing cosmopolitan literature for both aduhs (Tibeto mandala (The Mandala of Tibet) trilogy, Sapnų nublokšti (Gone with the Dreams) and Kelionių alchemija (The Alchemy of Travels) and for children. [...] Ivanauskaitės literary work also has a social-historical meaning as it reconstructs the consciousness and lifestyle of certain subcultures (punks, hipsters) of the Lithuanian youth in the 1990s. The study reveals certain creative parallels between the works of Jack Kerouac, the inspiration behind the beatnik movement, and Ivanauskaitė. The most prominent of these are the interpretation of the phenomenon of travel as a search for God, and turning towards Eastern Buddhism (see The Dharma Bums by Kerouac). Unlike Kerouac, who only studied Buddhism in the library, Ivanauskaitė raised this interest to an existential level. [...].The second chapter, 'The Pre-Tibetan Works: an Anatomy of Alienation', covers the literary and visual works that Ivanauskaitė created between 1980 and 1995. An observation is made that Ivanauskaitės visual works are significantly influenced by Japanese minimalism interwoven with surreal symbolism. [...] In the second collection of short stories Kaip užsiauginti baimę (How to Grow Your Fear, 1989) a sense of existential apocalyptic fear becomes prominent. Ivanauskaitė decrypts a wide array of possible signs of fear. [...] In the novel Mėnulio vaikai (Children of the Moon, 1988), the surreal symbols lose their apocalyptic power. The author returns to reality and examines the alienation of urban youth through the lifestyle of the punk and hipster generation. [...] The novel Pragaro sodai (The Gardens of Hell, 1992) was written between 1989 and 1990, at the time of the collapse of the Soviet system, and was published by the magazine Nemimas after the re-establishment of independence. The novel Ragana ir lietus (The Witch and the Rain, 1993) brought the author international acclaim. An innovative linkage of time dimensions, removed from each other by centuries but united by the aspect of female metaphysical longing, connects the novel with the symbolism of archetypes as defined by Carl Jung. [...] The novel Agnijos magija (The Magic of Agnija, 1995) sees a different trajectory of self-consciousness in the main female character Agnija. The third chapter, 'The Tibetan Works: a Journey Towards Oneself covers Ivanauskaitės works between 1996 and 2000. There are several conceptual explanations for the writer's phenomenon of travel: situational-social, psychological, fate-related, ecumenical, and anthropological- genetic. Ištremtas Tibetas (The Exiled Tibet, 1996), the first book of Tibeto mandala, reflects the author's desire to understand the concept symbolism of a foreign culture and to erase the habit of creative writing.In the book Kelionė į Šambalą (The Journey to Shambhala, 1997) this reflective essayist prose reaches its top form. In this book the experiences of the narrator can be viewed from several different angles. On the one hand, she is a proactive person who travels, changes her location, and makes unexpected decisions. On the other hand, she is a seeker who is still searching for the secret codes of this culture and attempts to penetrate its depth both in theory and in practice, even if it puts her at risk. Third, she is who she is - an individual, a psychological human being. [...] the book Šokis dykumoje (The Dance in the Desert, 2004) the author reveals the various possible trajectories of metaphysical longing by way of short poetic meditations. These miniatures are included in the book Prarasta Pažadėtoji žemė (The Lost Promised Land, 1999) as ostensible manuscripts of Pema Dečen, a literary choice reminiscent of Jorge Luis Borges. [...] The fourth chapter, 'The Post-Tibetan Works: Interactive Motifs', covers the writer's works from 2002 to 2007. Ivanauskaitė publishes the collection of essays Kelionių alchemija (The Alchemy of Travels, 2003), in which she proves her essay-writing skills yet again. [...] The first post-Tibetan novel Placebas {Placebo, 2003) is a literary parody of consumerism. Ivanauskaitė's second post-Tibetan novel Miegančių drugelių tvirtovė (The Fortress of Sleeping Butterflies, 2005) breaks down into two narrative planes, the internal and the external. [...] The fifth chapter, 'Post Mortem', is based on Ivanauskaitė's diary Viršvalandžiai (Overtime, 2007), which can be seen as her response to the diary of Frida Kahlo. The chapter focuses on a textual comparison of two human lives of different parameters, those of Frida Kahlo and Jurga Ivanauskaitė, keeping in mind that all such comparisons become powerless outside the text. [From the publication]