Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926-1940 : valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu

LTTyrimo objektas - buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir jo bendražygių valstiečių liaudininkų veikla šalies politiniame gyvenime autoritarinio valdymo metais. Oficialiai K. Grinius ir jo bendražygiai priklausė LVLS, tačiau turint omenyje, kad partijos veikla buvo neatsiejama nuo jos įtakoje veikusių jaunimo organizacijų - LJS ir Lietuvos universitete (nuo 1930 m. VDU) veikusių studentų varpininkų, - monografijoje šios organizacijos vadinamos valstiečiais liaudininkais ir laikomos pagrindiniu tyrimo objektu. 1926 m. LVLS turėjo apie 500 kuopų, kurioms priklausė apie 40 000 narių. Monografijos tikslas - ištirti buvusio Lietuvos prezidento K. Griniaus ir jo bendražygių valstiečių liaudininkų veiklą Lietuvos politiniame gyvenime 1926-1940 metais. Dėl to iškyla šie uždaviniai: - išryškinti K. Griniaus ir valstiečių liaudininkų padėtį Lietuvoje po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo; - išanalizuoti svarbiausias LVLS kilusias vidaus problemas; - atskleisti K. Griniaus ir jo bendražygių požiūrį į Lietuvos valdžios vykdytą vidaus ir užsienio politiką; - nustatyti K. Griniaus ir valstiečių liaudininkų santykių su kitomis to meto Lietuvos politinėmis partijomis pobūdį; - įvertinti valstiečių liaudininkų veiklą gen. Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių valdymo laikotarpiu; - išnagrinėti valstiečių liaudininkų veiksmus Lietuvos okupacijos pradžioje 1940 m. vasarą. Autoritariniu laikotarpiu LVLS, LJS ir studentai varpininkai patyrė valdžios persekiojimus, išgyveno gilias vidaus krizes ir sukrėtimus. Todėl aptariant K. Griniaus ir jo bendražygių veiklą 1926 m. pabaigoje-1940 m. Lietuvos politiniame gyvenime daug dėmesio teko skirti valstiečių liaudininkų vidaus problemoms.Aptariamuoju laikotarpiu valstiečiai liaudininkai nepalaikė aktyvių santykių su kitomis to meto Europos agrarinėmis partijomis ir politiniais judėjimais, todėl nuspręsta į monografiją nedėti atskiro skyriaus, kuriame būtų išsamiai pateikiama to meto valstiečių politinių partijų padėtis Vidurio Rytų Europoje". Monografijos chronologinės ribos - 1926-1940 m. apima maždaug 14 metų nepriklausomos, dar vadinamosios smetoninės Lietuvos gyvavimo laikotarpį. Netolimoje ateityje šios monografijos autorius planuoja išleisti atskirą knygą apie prezidento K. Griniaus laikų Lietuvą (1926 m. blržells-1926 m. gruodis) ir tais metais Lietuvoje valstybės perversmą, todėl šiame veikale analizuojami įvykiai nuo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, kai tautininkai ir krikščionys demokratai, pasitelkę į pagalbą karininkus, nuvertė teisėtą tautinių mažumų remiamą iš valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų sudarytą valdančiąją koaliciją. Buvo nuverstas ir Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius. Į valdžią atėjus tautininkams ir krikščionims demokratams, Lietuvoje pradėjo formuotis antidemokratinis valdymas, gavęs autoritarizmo pavadinimą. Tyrimo pabaiga - 1940 m. vasaros įvykiai, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir ją neva savanoriškai prijungė prie SSRS. Monografijoje taikomi keli tyrimo metodai. Dauguma dokumentų į mokslinę apyvartą įvedami pirmą kartą, todėl plačiai taikomas aprašomasis tyrimo metodas. Įvairaus pobūdžio dokumentinei medžiagai interpretuoti ir klasifikuoti, sisteminti ir analizuoti - analitinis tyrimo metodas. Remiantis lyginamuoju metodu, kurio esmė - nustatyti nagrinėjamų įvykių ar reiškinių panašumus bei skirtumus, aptariamos Valstiečių liaudininkų partijos programinės nuostatos daugiausia lyginamos su to meto Lietuvos politinių partijų programomis. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Kazys Grinius; Valstiečiai liaudininkai; 1926 m. perversmas; Seimas; Partijos organizacija; Antanas Smetona; Rinkimai; Vyriausybė; Kazys Grinius; Peasants' Peoples Union; 1926 coup d'etat; Seimas; Party organization; Antanas Smetona; Elections; Government.