Prawosławni

• Stačiatikiai
• Orthodox believers

LT988 m. Kijevo Rusios krikštą galima laikyti simboline data, nuo kurios stačiatikių tikėjimas galėjo paveikti lietuvius. Lingvistinė medžiaga rodo, kad tarpininkaujant rusų pirkliams lietuviai, o tiksliau lietuvių kunigaikščiai, susipažino su krikščionybe apskritai. XIII a., kai išsiplėtė lietuvių ekspansija į Rusios žemes pasyvius kontaktus pakeitė aktyvesnė sąveika su stačiatikybe. Stačiatikybė plito valdovų ir didikų šeimose, tiesa tokius atsivertimus lėmė ne tiek religinės aspiracijos, kiek politinis išskaičiavimas. Tokiu būdu abi krikščionybės šakos prisidėjo prie valstybės christianizacijos. LDK tapus katalikiška valstybė, smarkiai keitėsi stačiatikių statusas – katalikybė tapo valdančiųjų proteguojama religija, pradėta ieškoti būdų sumažinti stačiatikių įtaką. Vis tik egzistavo abipusė katalikų ir stačiatikių kultūrinė sąveika, prisidėjusi prie LDK stačiatikių kultūros autonomiškumo ir savitumo. LDK didikai stačiatikiai fundavo vienuolynų ir cerkvių statybas, čia formavosi stačiatikių religiniai centrai (Supraslio vienuolynas). Stačiatikių bažnyčia XVI a. išgyveno vidinės krizės laikotarpį, kurį siekta spręsti sudarant uniją su Romos katalikų Bažnyčia, tačiau 1596 m. sudaryta Brastos unija tik dar labiau komplikavo situaciją – sukūrė įtampą tarp unitų ir stačiatikių bei atvėrė galimybes Maskavos manipuliacijoms stačiatikių gynimo klausimu. Savita politinė – kultūrinė terpė LDK atvėrė kelią tokių fenomenų, kaip stačiatikių brolijos susiformavimui bei stačiatikių mokyklų orientavimui į vakarietišką ugdymo modelį.Reikšminiai žodžiai: Pravoslavai; Krikštas; Krikščionybė; Orthodox Church; Baptism; Christianization of Lithuania.

ENThe year 988 when Kievan Rus’ adopted Christianity can be regarded as a symbolic date from which the Orthodox believers’ faith could have affected the Lithuanians. Linguistic material shows that by mediation of Russian merchants, the Lithuanian Dukes became acquainted with Christianity on the whole. In the 13th century when expansion of the Lithuanians into the lands of Russia expanded, passive contacts were replaced with the earlier interaction with orthodoxy. Orthodoxy spread in the families of the rulers and nobility. This was determined by political calculations rather than by religious aspirations. In this way both branches of Christianity contributed to Christianisation of the state. After the GDL had become a Catholic state, the status of the Orthodox believers changed – Catholicism became religion propagated by the rulers. Nonetheless, cultural interaction between the Catholics and Orthodox believers existed, which contributed to autonomy and peculiarity of culture of Orthodox believers of the GDL. Noblemen orthodox believers of the GDL funded building of monasteries and orthodox churches, and religious centres of Orthodox believers formed there. In the 16th century the Orthodox Church suffered a crisis, which was sought to be resolved by concluding a union with the Rome Catholic Church, however, Brasta Union concluded in 1596 complicated the situation even more – it created tension between the Unitarians and Orthodox believers. A peculiar political-cultural media of the GDL opened the way to the formation of such phenomena as the friary of Orthodox believers and orientation of Orthodox believers’ schools towards the western model of education.