Ryšio tarp agreguotų vartotojų išlaidų ir pajamų modeliavimas

LTEgzistuoja daugybė nuomonių apie ilgalaikę pusiausvyrą tarp vartotojų išlaidų ir pajamų. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas yra rasti ir įvertinti ilgalaikius ryšius tarp Lietuvos namų ūkių realių išlaidų ir pajamų 1995(i)–2013(iv) laikotarpiu, pasiūlant empirinį modelį. Taip pat vienas šio modeliavimo tikslas yra ryšio krypties nustatymas, t. y. išsiaiškinti, kuris iš kintamųjų (vartojimo išlaidų ir pajamų) egzogeninis, o kuris endogeninis. Teorinėje apžvalgoje pateikiamos pagrindinės vartojimo teorijos: John M. Keynes absoliučiųjų pajamų hipotezė bei M. Friedman pasiūlyta nuolatinių arba pastovių pajamų hipotezė. Empirinėje dalyje gauti rezultatai patvirtina, jog Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidos neatsiejamai priklauso nuo jų pajamų, t. y. pastarasis kintamasis yra egzogeninis. Be to, gautų modelių parametrų ženklai yra tinkami ir ekonomiškai priimtini. Apibendrinant, tyrimas patvirtino David F. Hendry požiūrį dėl vartojimo endogeniškumo bei gauti rezultatai gali būti aiškinami į pagalbą pasitelkiant M. Friedman pastovių pajamų hipotezę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Disponuojamos pajamos; Egzogeniškumas; Endogeniškumas; Ilgo laikotarpio; Kointegruotumas; Namų ūkis; Namų ūkis, vartojimas, disponuojamos pajamos, paklaidų korekcijos modelis, egzogeniškumas, endogeniškumas, ilgo laikotarpio; Paklaidų korekcijos modelis; Pusiausvyra; Stacionarumas; Vartojimas; Cointegration; Consumption; Disposable income; Endogenous; Endogenousity; Error correction model; Exogenicity; Exogenous; Household; Long period equilibrium; Long term equilibrium; Stationary.