Pranciškonų misionieriai ir kankiniai Lietuvoje XIII-XIV a.

LTIš Baltramiejaus Anglo, Jono da Piancarpino ir Rokerio Bacono raštų aiškėja, kad Lietuva pranciškonams buvo žinoma nuo pirmųjų XIII a. dekadų. Nors pranciškonų būta naujai atsivertusio Lietuvos karaliaus Mindaugo dvare, tačiau šalyje jie nesugebėjo išsilaikyti, nes Lietuvos karalystė po Mindaugo mirties nunyko. Tačiau tai visiškai nesustabdė pranciškonų misijų, ką rodo pasakojimai apie kunigą Konradą, galbūt priklausiusį pranciškonų ordinui. Jis išgyveno krašte du metus ir buvo lietuvių užmuštas. XIII a. buvo nesėkmingų bandymų įsitvirtinti pagonių krašte laikotarpis. Pranciškonai savo veiklą krašte atnaujino valdant Gediminui, kuris viename iš laiškų paminėjo pranciškonams pastatytas bažnyčias Naugarduke ir Vilniuje. Nepaisant tokio palankumo 1341 m. Gedimino įsakymu buvo nukankinti pagonių atžvilgiu arogancijos neslėpę du pranciškonai. Antroji pranciškonų kankinystė įvyko Vilniuje apie 1369 m., kuomet žiauriai nužudytas gvardijonas ir keturi jo broliai. Galima teigti, kad tuo metu buvo sunaikintas pranciškonų konventas, o pranciškonai Vilniuje turėjo įsikurti iš naujo po tam tikros pertraukos, tikėtina, kad tai nutiko tarp 1378 ir 1387 m. Aktyvesni Lietuvos žemėse buvo broliai iš Livonijos, Čekijos-Lenkijos provincijos ir Rusios vikariato, tuo tarpu Prūsijos pranciškonai laikėsi gana pasyviai. Pranciškonų kankinystė padarė įtakos pagonių atsivertimui. Žinoma, kad po 1341 m. dviejų brolių žuvimą lydėjo stebuklai, kuriuos matė ir pagonys. Dėl to dalis pagonių net atsivertė, tiesa, negalima nieko pasakyti, kaip konvertitai laikėsi naujo tikėjimo.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Krikščionybė; Vienuolijos; Vienuoliai; Pranciškonai; Misijos, krikščioniškosios; Misionieriai; Kankiniai; Religiniai ordinai.

ENThe writings of Baltramiejus Anglas, Giovanni da Piancarpino and Roker Bacon we can see that Franciscans knew about Lithuania from the beginning of the thirteen century. Even though Franciscan monks lived in the Palace of a newly converted Lithuanian King Mindaugas, they did not manage to stay long in the country because the power of the Lithuanian Kingdom quickly diminished after the death of the King. However, this did not hinder Franciscan monks to continue their missionary work. The 13th c. was an unfavourable time for spreading Christian ideas in this pagan land. Franciscan monks managed to start anew their missions in the country only during the rule of the Grand Duke Gediminas who in one of his letters mentioned two churches built to Franciscans in Naugardukas and in Vilnius. Despite the duke’s favours, in 1341, two Franciscan monks were martyred to order of the Duke Gediminas, because of their arrogance shown towards pagan people. The second time that Franciscan monks were martyred was about 1369 in Vilnius, when a guardian and his four brothers were brutally killed. We can presume that at that time, the Franciscan convent was destroyed and the monks had to get resettled in Vilnius after a certain period of time, which was around 1378 and 1387. Monks from Livonia, the Czech-Polish province as well as from the Russian vicariate had also come to Lithuanian lands before Franciscan brothers who were rather passive then. However, the martyrdom of Franciscan monks had a great impact on pagan people and after the death of the two brothers in 1341, which was followed by some miracles, some part of pagan people got converted. However, nothing can be said about how the converted people practised their new religion.

• Ankstyvosios šv. Onos kulto apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Lijana Birškytė Klimienė. Menotyra. 2013, t. 20, Nr. 1, p. 1-19.
• Panašūs ar skirtingi? : dvi krikščioniškos bendruomenės pagoniškame Vilniuje / Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 33, p. 75-98.
• XIV a.-XV a. pradžios Vilniaus miesto gynybiniai įrenginiai / Linas Girlevičius. Lietuvos archeologija. 2008, t. 34, p. 105-150.
• Головные венчики как индикатор миграционного пути в XIII-XIV вв. через Киев в Литву / Ритис Йонайтис. Ukraina Lithuanica : студії з історії Великого князівства Литовського. 2017, 4, p. 94-117.