LTMokslo studijoje analizuojamas studentų savarankiškumas bei jo skatinimas universitetinių studijų metu. Ši studija suskirstyta į tris pagrindines dalis: savarankiškumo samprata universitetinėse studijose, bendrieji gebėjimai ir jų plėtojimas universitete, metodų nauda ir paskirtis plėtojant studentų savarankiškumą. Visose trijose dalyse integruojamos teorinės įžvalgos ir empirinio tyrimo rezultatų analizė. Pirmojoje dalyje analizuojama savarankiškumo samprata, atsižvelgiant į studentų požiūrį (kiekybinis tyrimas) ir dėstytojų komentarus (kokybinis tyrimas). Antrojoje dalyje apžvelgiama bendrųjų gebėjimų samprata ir ją apibūdinantys pagrindiniai elementai, kurie padeda apsispręsti dėl pagrindinių bendrųjų gebėjimų struktūrinių dalių, aktualių studijuojant. Trečiojoje mokslo studijos dalyje aptariama mokymosi metodų nauda ir paskirtis, akcentuojamas studentų savarankiškumo skatinimas studijų laikotarpiu. Šioje dalyje pateikiama studentų nuomonė, nurodomi jiems aktualūs ir naudingi metodai, taikomi studijų metu, taip pat pristatomi dažniausiai dėstytojų taikomi metodai ir aptariama šių metodų pasirinkimo logika.Reikšminiai žodžiai: Edukologija; Aukštasis mokslas; Motyvacija; Savarankiškumas; Mokymo metodai; Educology; Higher Education; Motivation; Independence; Teaching methods.
EN[...] The aim of the research – to define the components which develop students’ autonomous learning. Objectives: 1. To define the concept of autonomous learning and the levels of autonomy; 2. To describe the concept of common abilities and to highlight the components which are actual for universities; 3. To determine basic teaching/learning methods which are important for students’ common abilities and their autonomous learning development. The research was done while applying several methods – the analysis of literature and documents, a written form questionnaire and interview. Quantitative data was analysed while applying “MS Excel” programme and SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 16.0 version. During statistical analysis the methods of descriptive statistics, non parametral Mann-Whitney’s U criteria were applied. The analysis of qualitative data was done through the transcription of texts and creation of categories. [...]. [From the publication]