Hooligans, hippies, and immature youth : negotiating communist party narratives of May 18, 1972 in Kaunas

LTPo 1972 m. gegužės demonstracijų Kauno gatvėse komunistų partijos vadai sukūrė tokį įvykių paaiškinimą, kuris sumenkino nacionalizmo ar politinio nepritarimo įtaką neramumų kilimui. Iš pradžių sovietų valdžia kaltino „visuomeninės tvarkos pažeidimo“ kurstymu marginalinius visuomenės elementus – chuliganus ir hipius. Vis dėlto dalyvių kilmės įvairovė vertė partijos vadovus paaiškinti, kodėl jauni žmonės, kurie buvo studentai, tarnautojai ir net komjaunimo nariai, išėjo į gatves su tokiais šūkiais kaip „Laisvę Lietuvai“ ar „Laisvę hipiams“. Dėl to komunistų partija surado paaiškinimą, kad tai buvusi nesėkmingo tikrųjų ideologinių vertybių diegimo sovietiniam jaunimui pasekmė, atvėrusi kelią „priešiškiems elementams“ manipuliuoti jaunimu. Šitaip partijos lyderiai pasinaudojo politine savikritikos praktika, kuri leido 1972 m. gegužės įvykius vertinti pagal priimtiną ideologiją. Vis dėlto savo silpnumo pripažinimas nesustabdė Lietuvos komunistų partijos nuo kaltinimų tėvams, mokykloms ir kultūrinėms organizacijoms, kurie esą nesugebėjo tinkamai išauklėti sovietinio jaunimo. Ir nors kultūrinės bei intelektualinės organizacijos buvo tik vieni iš kaltininkų dėl jaunimo politinės nebrandos ir jų imlumo blogoms įtakoms, būtent jos labiausiai nukentėjo nuo sovietų valdžios smūgių, prasidėjusių po gatvių demonstracijų. Lietuvos komunistų oficiozai sugebėjo pasinaudoti sovietų ideologijos naratyvais, siekdami apsisaugoti nuo kritikos ir pašalinti jiems keliančius grėsmę kultūros ir intelektualinius lyderius Kaune. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunistų partija; Ideologija; Sovietų Lietuvos jaunimas; Demonstracijos; Communist Party; Ideology; Soviet Lithuanian youth; Demonstrations.

ENIn the aftermath of the street demonstrations in Kaunas in May 1972, Communist Party leaders developed a narrative of the events that downplayed nationalism or political dissent as motivating factors for the unrest. Initially, Soviet authorities blamed marginal elements in society, specifically hooligans and hippies, for instigating what they called a "disturbance of public order". However, the demographics of participants forced Party leaders to explain why young people who were students, workers and even Komsomol members would take to the streets shouting slogans such as ‘freedom for Lithuania’ and "freedom for hippies". As a result, the Communist Party focused on the failure to inculcate Soviet youth with proper ideological values, making them susceptible to manipulation by "hostile elements". In doing so, Party leaders were able to use the political practice of self-criticism to keep the events of May 1972 within acceptable ideological bounds. However, the recognition of its own weaknesses did not stop the Lithuanian Communist Party from blaming other groups, such as parents, schools and cultural organizations, for failing to provide a proper upbringing for Soviet Lithuanian youth. Although cultural and intellectual organizations were only one of the factors blamed for the political immaturity of youth and their susceptibility to corrupting influences, they were the ones to suffer the consequences of the Soviet authorities’ crackdown after the street demonstrations. Through a process of applying and discarding various discursive options, Lithuanian communist officials were able to use Soviet ideological narratives to protect themselves from criticism and to eliminate disruptive cultural and intellectual leaders in Kaunas. [From the publication]