Lazūnų šnekta
LTLazūnų šnekta buvo lietuvių kalbos periferinė šnekta, nutolusi į pietryčius už Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijoje, Gardino srityje, Vijos rajone. Nors šnekta ilgą laiką kontaktavo ir pamažu tirpo supama slavakalbės aplinkos, ji kalbos istorijoje išlieka kaip viena archajiškiausių rytų aukštaičių vilniškių šnektų. Monografiją sudaro Lazūnų apylinkių vietinės lietuvių kalbos fonetikos ir morfologijos sandaros aprašas. Įvadinėje knygos dalyje aprašoma Lazūnų parapijos ir apylinkės geografinė padėtis, krašto istorija nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio. Pateikiami kaimų vardai bei jų etimologija, ten gyvenusių lietuvių skaičius. Iškeliamos pagrindinės lietuvių šnektos nykimo priežastys. Pristatomi svarbiausi Lazūnų krašto bei šnektos tyrėjai ir jų darbai. Fonetikos dalyje detaliai išdėstomos būdingosios Lazūnų šnektos vokalizmo ir konsonantizmo ypatybės. Aptariami dėl glaudžių saitų su slavų kalbomis atsiradę šnektos garsyno pakitimai. Apibūdinami vieni iš pagrindinių prozodijos elementų - kirtis ir priegaidė. Morfologijos dalyje išsamiai aprašomos visos kalbos dalys, atkreipiamas dėmesys į išlaikytas atchajiškas jų ypatybes ir neseniai atsiradusius naujesnius reiškinius. Teiginiai gausiai iliustruojami autentiškais šnektos pavyzdžiais.Reikšminiai žodžiai: Rytų aukštaičiai vilniškiai; Tarmė; Lietuvių šnekta; Lazūnai; Subdialect; South-Eastern Lithuanian subdialect; Lazūnai.
- Ar žodžio galo balsių ilgumą lemia kalbų kontaktai? Praeities mįslė iš kelių kartų įvairiakalbių vilniečių perspektyvos (trukmės aspektas) / Ramunė Čičirkaitė. Archivum Lithuanicum. 2019, t. 21, p. 255-280.
- A Token-based investigation of verbal plurality in Lithuanian dialects / Kirill Kozhanov, Björn Wiemer. Kalbotyra. 2019, t. 72, p. 7-31.
- Balto-Slavic accentology, Auslautgesetze, and the Baltic secondary local cases / Miguel Villanueva Svensson. Baltistica. 2020, t. 55, Nr. 1, p. 5-42.
- Dviskiemenių "ḽu" kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių patarmėse / Vilija Ragaišienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 3 / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 302-319.
- Insights into the diachrony of the East Baltic subjunctive mood / Simon Fries, Eugen Hill. Baltistica. 2022, t. 57, Nr. 1, p. 5-44.
- Izoliuotos šnektos gramatikos konservavimasis ir korozija / Nijolė Tuomienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 328-366.
- Konstantino Sirvydo žodynų ir dabartinės rytų aukštaičių patarmės prieveiksmiai / Žaneta Markevičienė, Aurimas Markevičius. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 226-265.
- Latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė / Vytautas Rinkevičius. Baltistica. 2018, t. 53, Nr. 2, p. 187-229.
- Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai / Vytautas Kardelis. Lietuvių kalba. 2014, 8, 1 pdf (18 p.).
- Lokatyvinių konstrukcijų santykiai rytų aukštaičių vilniškių patarmėje / Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 266-292.
- Morphological research into Lithuanian dialects: tradition and future prospects / Asta Leskauskaitė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 95-112, 298.
- Pietų aukštaičių patarmės paribiai: dvibalsių tarties kaita Šalčininkų apylinkėse / Nijolė Tuomienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2022, t. 29, p. 51-67.
- Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje - pereinamoji kalbų zona / Nijolė Tuomienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 788-825, 941-943, 1053-1056.
- Rytų aukštaičių vilniškių konsonantizmo tyrimų perspektyvos / Vytautas Kardelis. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 33-58.
- The Dative and instrumental dual in East Baltic / Eugen Hill. Baltìstikos platýbėse / sudarė: Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 145-160.
- The Historical morphology of definiteness in Baltic / Florian Sommer. Indo-European linguistics. 2018, 6, p. 152-200.
- The Origin of the Lithuanian illative / Eugen Hill. Baltistica. 2020, t. 55, Nr. 2, p. 203-253.
- Über die Variation "būtų ~ būt" und "mūsų", "jūsų ~ mūs, jūs" bei Christian Donelaitis / Simon Fries. Archivum Lithuanicum. 2022, t. 24, p. 27-56.
- Über die Variation 'būtų ~ būt' und 'mūsų, jūsų ~ mūs, jūs' im Litauischen und ihren Hintergrund in den prosodischen Verhältnissen des Urostbaltischen / Simon Fries. Baltu filoloģija. 2022, t. 31, nr. 2, p. 4-47.
- «Правило Лескина–Отрембского–Смочиньского» и мнимые исключения из закона де Соссюра / С. Г. Болотов, М. В. Ослон. Балто-славянские исследования. 2019, 20, p. 55-91.
